100-400 km/s greičiu lekianti plazma: maždaug dešimt tūkstančių kartų didesnis išmetimas, nei kad stebėti Saulėje ()
Saulėje nuolatos vyksta žybsniai, o kartais išsiveržia medžiagos pliūpsniai, vadinami vainikinės masės išmetimais (angl. Coronal mass ejection, CME). Dabar pirmą kartą analogiškas CME reiškinys aptiktas kitoje žvaigždėje – už 140 parsekų esančioje Andromedos OU.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ši žvaigždė turi stiprų magnetinį lauką, todėl yra labai aktyvi; joje nuolatos stebimi žybsniai. Būtent vienas toks žybsnis, užfiksuotas Chandra kosminiu rentgeno spindulių teleskopu, ir sukėlė CME.
Kaip įprastai žybsnių metu, Chandra užfiksavo labai karštą plazmą, tolstančią nuo žvaigždės paviršiaus ir prie jo artėjančią. Plazmos greičiai buvo 100-400 km/s, daugmaž tipiniai tokios žvaigždės žybsniams. Bet po kurio laiko aptikta truputį vėsesnė plazma, tolstanti nuo žvaigždės maždaug 90 km/s greičiu. Toks judėjimas išsilaikė pakankamai ilgai, kad būtų galima jį įvardinti kaip CME požymį. Kitaip tariant, kylanti medžiaga pabėgo nuo žvaigždės.
Apskaičiuota, kad žvaigždė išmetė maždaug dešimt tūkstančių kartų daugiau masės, nei didžiausi Saulėje užfiksuoti CME. Tai yra nykstamai mažas kiekis, lyginant su žvaigždės mase. Visgi tokio stipraus CME aptikimas yra labai svarbus, nes šie duomenys padės patikrinti ir patikslinti žvaigždžių aktyvumo modelius, kurie kol kas daugiausiai kalibruojami pagal Saulę.
Kol kas atrodo, kad stebėtas reiškinys puikiai atitiko modelių prognozes – tai leidžia manyti, kad bent jau pagrindinius procesus, nulemiančius žvaigždžių aktyvumą, suprantame gana gerai.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.
