Sunaikinti paskutinieji laboratoriniai maro viruso pavyzdžiai ()
Didžiojoje Britanijoje, Pirbrighto institute, buvo sunaikinta stambiausia partija galvijų maro pavyzdžių. Likusios nedidelės partijos bus sunaikintos pagal patvirtintą grafiką, ir per metus šis virusas bus visiškai likviduotas. Tai yra šios institucijos 70 metų darbo kulminacija, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijai – tik didelės visų ištirtų virusų gyvų pavyzdžių visiško fizinio sunaikinimo programos pradžia.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žmonija gali gedėti išnykusių jūros karvių, mamutų ar Raudonosios knygos gyvūnų, tačiau tokius „gyvūnėlius“, kaip patogeniniai virusai ir bakterijos, turime naikinti savo rankomis. Vienintelis dalykas lig šiol stabdęs mokslininkus, – rizika prarasti informaciją apie patogenus, kas galėtų sukelti rimtų problemų, atsiradus mutavusiems sukėlėjų štamams. Dabar šis klausimas išspręstas, sukūrus detalų kiekvieno sunaikinto viruso DNR žemėlapį.
2011 metais stambių raguočių maras buvo oficialiai įveiktas ir sunaikintas visuose žemynuose, o pasaulyje laboratorijose liko vos 40 jo pavyzdžių 36 šalyse. 2019 metų birželio 14 dieną, Pirbrighto institute, kaip įstaigoje, kur taikomas maksimalus apsaugos lygis, buvo likviduota stambiausia šių pavyzdžių partija. Viruso genomas buvo patikrintas ir išsaugotas, ateityje šiuos duomenis bus galima panaudoti vakcinų kūrimui ar moksliniais tikslais. Tačiau pats virusas saugomas nebebus, nes dabar tai – nepateisinama rizika.
Nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio Pirbrighto institute buvo likviduota daugiau nei 2500 įvairių virusų, kuriems sukurti priešnuodžiai ir kurių tolesnis saugojimas nebebuvo prasmingas. Pažymėtina, kad būtent čia savo laiku mokslininkas Walter Plowright sukūrė stambių galvijų maro (angl. rinderpest) vakciną. O dabar, kai liga nugalėta, bus sunaikinti ir paskutiniai jos sukėlėjai. Savo eilės laukia kiti mirtinai pavojingi virusai. Источник — Pirbright Institute
Pirbright tyrimas identifikavo afrikinio kiaulių maro viruso baltymus vakcinos kūrimui
Pirbrighto instituto mokslininkai identifikavo afrikinio kiaulių maro viruso (ASFV) baltymus, galinčius sukelti kiaulių imuninės sistemos atsaką. Naudodama šiuos baltymus, komanda tikisi sukurti vakciną, galinčią apsaugoti nuo šios mirtinos ligos.
Frontiers in Immunology publikuota studija rodo, kad gavusių nustatytų baltymų vakciną kiaulių, užkrėstų ASFV, organizme virusų buvo mažiau. Tai rodo, kad šis vakcinavimo metodas gali suteikti efektyvią, nors ir tobulintą, apsaugą.
ASF virusas turi daugiau nei 150 virusų, tad komandai teko gerokai pasidarbuoti, kol buvo surasti 18 baltymų, sukeliančių stipriausią imuninį atsaką, bet nepakenkiančių kiaulėms.
Afrikiniu kiaulių maru gali užsikrėsti kiaulės ir laukiniai šernai, ir jis pasireiškia karščiavimu, apetito netekimu, vėmimu ir kruvina diarėja. Liga dažniausiai mirtina, kai kurių ligos štamų mirtingumas siekia 100%. Nors žmonėms virusas nepavojingas, tačiau kelia grėsmę maisto saugumui ir smarkiai kenkia ekonomikai, ypač prekybai ir žemės ūkiui. Dėl ligos reikėjo sunaikinti daugiau nei 1,1 milijoną kiaulių Kinijoje ir beveik 2,5 mln. kiaulių Vietname.
Kol kas tinkamos kiaulių maro vakcinos nėra, ir vienintelis būdas užkirsti kelią ligos plitimui yra griežtos biologinio saugumo priemonės. Tad saugios ir efektyvios vakcinos kūrimas yra gyvybiškai svarbus ir, turint omenyje spartų ligos plitimą Europoje ir Kinijoje – neatidėliotinas. Todėl Pirbrighto tyrėjai tikisi, kad jų tyrimo pagrindu sukurtos vakcinos galės būti alternatyva, padėsiančia kontroliuoti šios pražūtingos kiaulių ligos plitimą.