Ar esate matę ką nors keistesnio? Australui pavyko užfiksuoti labai retą reiškinį „undulatus asperatus“ (1)
Paulas McCully po įprastos darbo dienos važiavo namo Mytrleforde, Australijoje, tačiau pakėlęs akis į dangų išvydo kai ką labai neįprasto.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Tai atrodė kaip apvirtusios bangos. Buvo labai gražu“, – sakė P.Mcully. Ir nors tuo metu jis vairavo – nusprendė sustoti ir įamžinti šį reginį.
Žvelgiant į nuotrauką tikrai atrodo panašu, kad dangus virto neramia jūra arba vandenynu, kurį užklupo milžiniška audra. Žinoma, viskas atrodo daug baugiau kai vyksta ne po kojomis, o tiesiai virš galvos.
P.McCully šia nuotrauka pasidalino socialiniame tinkle „Twitter“, vėliau paaiškėjo, kad jis užfiksavo debesis, žinomus kaip „undulatus asperatus“. Taip, pavadinimas pakankamai sudėtinga, bet ir šis reiškinys yra be galo retas. Kaip atskira debesų rūšis šie buvo pripažinti 2017 metais.
WOW!! Wicked shot by VSC's own Paul McCully of Undulatus Asperatus clouds at Myrtleford yesterday! @StormHour @EarthandClouds @JaneBunn @MikeLarkan @spann @theage_photo @abcmelbourne #undulatusasperatus #landscapephotography #clouds pic.twitter.com/3I1cLk7sB2
— Vic Storm Chasers (@VicStormChasers) June 13, 2019
Šių debesų nagrinėjimui daug laiko paskyrė „Cloud Appreciation Society“ įkūrėjas Gavinas Pretoris-Pinney, tam jis net gi sukūrė specialią kampaniją. Jo dėka pirmą kartą po trisdešimties metų Pasaulio meteorologijos organizacija atnaujino tarptautinį debesų atlasą.
Kaip jie formuojasi?
„Undulatus asperatus“ debesys buvo pripažinti tik 2017 metais, šiandien jie yra vadinami kiek paprasčiau – tiesiog „asperitas“. Be to, žmonės apie juos praneša vis dažniau, o tai leido mokslininkams nustatyti, kad šie debesys susiformuoja prieš pat audras.
Egzistuoja dvi teorijos, aiškinančios kaip šie debesys susiformuoja. Be to, šie debesys gali būti tolimi „mammatus“ debesų giminaičiai.
Kai kurie mano, kad šie debesys prieš audrą nusileidžia į tokį aukštį, kuriame juos ima veikti turbulenciniai vėjai, o taip ir susiformuoja elegantiškos bangos.
Žinoma, tai tik viena iš galimybių. Kita, labiau tikėtina šių debesų susidarymo priežastis – gravitacinės bangos.
Kadangi negalime matyti oro, tai dažniausiai pamirštame, kad mūsų atmosfera yra taki. Tai reiškia, kad jai galioja visos skysčiams taikomos savybės. Gali būti, kad ore net gi susidaro bangos ir sūkuriai, kurių plika akimi nepastebime, nebent jos pereina per debesų sluoksnį.
Kai taip nutinka, debesys gali būti visaip išlankstomi ir iškreipiami. Tai tarsi akvariumas, kurį pripildome vandeniu, o vėliau visaip jį stumdome. Akvariume susidarančios bangos būtų labai panašios į gravitacines bangas atmosferoje. Jos prieš audras sustiprėja ir ima iš visų pusių formuoti debesis.
Tiesa, „asperitas“ debesys yra daug chaotiškesni dėl tam tikrų trukdžių. Kai kelios gravitacinės bangos, judančios skirtingomis kryptimis, pereina per tą pačią vietą – debesys gali pradėti slinktis į skirtingas puses ir taip sudaryti chaotiškas formas.
Paprastesnis paaiškinimas būtų jei keturi žmonės laikytų skirtingus antklodės kraštus ir ta antklode imtų mojuoti į visas puses. Raštai gautųsi chaotiški dėl to, kad antklodė veiktų jėgos iš skirtingų šaltinių.
P.McCully buvo apstulbęs nuo to, ką pamatė. Taigi, dažniausiai pakelkite akis į dangų, o ypač tada, kai jaučiate, jog artėja audra. Galbūt ir jums pavyks išvysti, o kartu ir įamžinti šį itin retą reiškinį.
Parengta pagal „Science Alert“.
