Lietuvoje geriamajame vandenyje nustatytas padidėjęs arseno kiekis: profesorius paaiškino jo poveikį žmogaus sveikatai (1)
Tiek iš televizijos ekranų, tiek ir internetinėje erdvėje mus pasiekia informacija, kad įvairiuose Lietuvos rajonuose geriamajame vandenyje nustatomas padidėjęs arseno kiekis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paskutinė informacija – Kauno rajono Naujatrobių gyvenvietės vanduo taip pat užterštas arsenu. Kiek teko stebėti iš televizijos ekranų, vietiniai gyventojai pakankamai sunerimę, ir kai kurie iš jų visas savo senatvines negalias bando paaiškinti arseno poveikiu.
Teko girdėti ir iš šeimos gydytojų, kad kai kurie pacientai jau pradeda klausinėti, ar jų pablogėjusi sveikata gali būti dėl to, kad geriamajame vandenyje, galimai, yra arseno, bet tas faktas valdžios yra slepiamas, bijant panikos sukėlimo.
Baimės akys visuomet didelės. Nors dėl teisybės reikėtų pasakyti, kad vietinė rajonų administracija kaip tik pateikia tikslią informaciją apie vandens užterštumą arsenu ir aprūpina gyventojus švariu vandeniu. Beje, laboratoriniai tyrimai parodė, jog arseno kiekis vandenyje tikrai nėra didelis ir tiesioginio pavojaus gyvybei tikrai nėra. Nors tokio vandens gerti tikrai negalima, nes ir mažos arseno dozės per ilgą laiką pradeda žaloti mūsų organizmą. Natūraliai arsenas labai mažais kiekiais aptinkamas žemės plutoje, požeminiuose vandenyse.
Didesni arseno kiekiai randami tose vietose, kur vykdoma metalų, stiklo gamyba, pesticidų, chemijos pramonė.
Arsenas, kaip ir dauguma sunkiųjų metalų, linkęs kauptis organizme, ir jo didesni kiekiai pasižymi išreikštu toksiniu poveikių įvairioms organizmo sistemoms. Kai jo koncentracija vandenyje viršija 10-50 mkg/l, pasireiškia žalingas poveikis žmogaus organizmui. Patekęs į organizmą, arsenas blokuoja tam tikrus fermentus, sutrikdo gyvybiškai svarbius biocheminius procesus. Ūmus apsinuodijimas didelėmis (0,1g arseno) dozėmis dažniausiai baigiasi mirtimi, todėl apsinuodijimas juo yra vienas iš pačių pavojingiausių, nes tarp kitų nuodų mirtys nuo arseno sudaro net 30 proc. Ūmaus apsinuodijimo pirmieji simptomai atsiranda po 20-30min. Atsiranda galvos skausmas, mieguistumas, intensyvus viduriavimas, emociniai sutrikimai.
Lėtinio apsinuodijimo metu metalas palaipsniui kumuliuojasi organizme, pažeisdamas įvairias žmogaus organizmo sistemas. Kad įvyktų lėtinis apsinuodijimas arsenu, tam būtina sąlyga, kad metalas mažomis dozėmis pastoviai patektų į organizmą, pavyzdžiu, su geriamu vandeniu. Pirmieji lėtinio apsinuodijimo simptomai gali išryškėti po mėnesio ar net dar vėliau. Dėl išreikšto neurotoksinio poveikio gali būti pažeista tiek centrinė nervų sistema (psichikos sutrikimai, encefalpopatija, koma), tiek ir periferinė nervų sistema (periferinių nervų jautrumo sutrikimai, silpnumas kojose, skausmai ir pan.).
Kadangi arsenas sukelia raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) irimą, atsiranda ne tik mažakraujystė, bet ir irstančiais eritrocitais užkemšami inkstų kanalėliai, kas gali privesti net iki inkstų nepakankamumo. Pažeidus širdies kraujagyslių sistemą, gali pasireikšti širdies ritmo sutrikimai, kristi kraujospūdis. Galimas toksinis kvėpavimo organų pažeidimas – bronchitas, tracheitas, gerklų spazmai ir pan. Dėl virškinimo sistemos pažeidimo galimos stemplės erozijos, skrandžio opos, kraujavimai.
Nustatytas kancerogeninis arseno poveikis, todėl pastovus lėtinis nuodijimasis arsenu gali tapti viena iš priežasčių atsirasti vėžiniams susirgimams. Lėtinio apsinuodijimo arsenu simptomai nėra specifiniai ir gali prasidėti nuo tokių požymių kaip bendras silpnumas, padidėjęs nuovargis, jėgų praradimas, galvos, pilvo skausmai, pykinimai, padidėjęs troškulys, plaukų slinkimas, klausos susilpnėjimas.
Jokiu būdu nereikia galvoti, kad tai tik senatvinių ligų požymiai, o būtina, kaip galima greičiau, kreiptis į gydytojus. Atlikti laboratoriniai tyrimai tikrai padės nustatyti diagnozę.
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas, prof. habil.dr. Julius Kalibatas