Homeris Simpsonas buvo pagerbtas ir moksle - jo vardu pavadintas svarbus genas ()
„Simpsonai“ yra itin populiarus animacinis serialas, kurio pagrindinis veikėjas yra keistas ir juokingas Homeris Simpsonas. Dabar šis personažas atėjo ir į mokslą – tyrėjai atrado geną, siejamą su atmintimi ir mokymusi, bei jį pavadino ne ko kito, bet „Homerio Simpsono genu“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai iš Emory universitetinės medicinos ligoninės, kurie ir atliko šį tyrimą, sako, kad pašalinus šį geną iš pelių – jos tapo protingesnės, ėmė geriau orientuotis labirintuose ir geriau įsiminti įvairius objektus. Jie taip pat sako, kad pašalinus šį geną yra tarsi „atrakinamas“ tas smegenų regionas, kuris seniau buvo laikomas nepalenkiamu.
Pašalinus RGS14 geną, pelės ėmė geriau įsiminti objektus, kuriuos prieš tai tyrinėjo, be to, jos išmoko orientuotis labirinte daug geriau nei pelės, turinčios šį geną. Mokslininkai sako, kad tai leidžia daryti prielaidą, jog „Homerio Simpsono geno“ buvimas riboja tam tikras mokymosi ir atminties formas.
Tiesa, „Homerio Simpsono genas“ nėra oficialus pavadinimas, jį sukūrė profesorius ir mokslų daktaras Johnas Heapleris kartu su savo kolegomis.
„Kadangi RGS14 protiškai riboja peles, su kolegomis juokais šį geną pavadinome pagal populiaraus animacinio serialo pagrindinį personažą“, – teigia jis.
Jei šių mokslininkų išvados iš tiesų yra teisingos, jos kelia gana įdomų klausimą – kodėl pelės, kurios dažniausiai yra tyrinėjamos dėl to, jog jų DNR yra itin panašus į žmonių, savo organizme išvystė tokį geną, kuris jas daro mažiau protingomis?
Tyrime dalyvavę mokslininkai vis dar bando rasti atsakymą į šį klausimą. J.Hepleris mano, kad RGS14 gali būti kontroliuojantis genas vienoje smegenų dalyje, o jį išjungus ar pašalinus, iš vėžių būtų išmušami už mokymąsi ir atmintį atsakingi smegenų signalai.
Bet kokiu atveju šis tyrimas yra žingsnis į priekį ir gali pasitarnauti mokslininkams ateityje tyrinėjant ne tik peles, bet ir žmones.
Šio tyrimo rezultatai buvo publikuojami leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Parengta pagal „The Atlantic“.
