Šio šiurpaus senovinio ginklo pavadinimas buvo labai keistas, bet kodėl jis toks buvo sugalvotas? ()
Tai – goedendag – ieties ir lazdos derinys. Šis ginklas labiau paplito XIV amžiaus Flandrijoje, tačiau pirmiausia išgarsėjo per Prancūzijos-Flandrijos konfliktą. Tai yra labai šiurpus mirtinas ginklas, tačiau kodėl jis taip pavadintas?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Goedendag - tai 92-150 cm ilgio mušimui skirta lazda su ieties antgalį primenančiu smaigu gale. Šiuos ginklus gaminosi įvairios Flandrijoje veikusio grupės, yra žinoma, kad jis buvo naudojamas ne viename garsiame susidūrime. Tiesą sakant, gali būti, kad iš vieno tokio kraupaus viduramžių įvykio ir kilo šio ginklo pavadinimas.
Goedendag olandų kalboje reiškia tiesiog Laba diena. Taip šis ginklas vadintas nuo pat XIV amžiaus. Manoma, kad toks pavadinimas sugalvotas po 1302-ųjų Briugės skerdynių, kuomet flamandai užpuolė Briugę ir žudė visus prancūzus. Nepatvirtinta istorija byloja, kad flamandai sveikinosi su visais gatvėje, o tuos, kurie atsakydavo su prancūzišku akcentu, nužudydavo. Tiesa, istorikai abejoja tokia goedendag pavadinimo atsiradimo versija.
Žodis Goedendag yra pasisveikinimas, tačiau šnekamojoje vokiečių kalboje taip būtų galima apibūdinti ir gerą durklą (ar durtuvą). Tai, greičiausiai, yra labiausiai tikėtina tokio pavadinimo atsiradimo versija, tačiau tikrai ne vienintelė.
Goedendag buvo naudojamas gana įvairiai. Iš pradžių puolant jis būdavo naudojamas kaip ietis, vėliau – kaip lazda, o artimoje kovoje – kaip durtuvas. Istoriniai šaltiniai teigia, kad goedendag puikiai tikdavo ir raiteliams iš balnų išversti. Tai buvo pigus, didelių įgūdžių nereikalaujantis ginklas, kurio galia net neįmanoma suabejoti. Ir čia prieiname trečiąją goedendag pavadinimo kilmės versiją.
Goedendag dažnai būdavo naudojamas smūgiams į kaklą. Teigiama, kad staigus dūris galėdavo perkirsti stuburą ir sausgysles taip, kad žmogaus galva nusvirdavo taip, lyg jis linktelėtų pasisveikinti.