Mokslininkų komanda paskelbė naują chronologinę įvykių seką, kaip viskas vyko besiformuojančios Saulės sistemos metu ()
Sveiki atvykę į besiformuojančią Saulės sistemą. Netrukus po to, kai prieš daugiau nei 4,5 mlrd. metų susiformavo planetos, mūsų kosminė kaimynystė buvo labai chaotiška vieta. Link vidinės Saulės sistemos bangomis keliavo kometos, asteroidai ir net protoplanetos. Kai kurie jų pakeliui atsitrenkdavo į Žemę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar Boulderio Kolorado universiteto geologo Stepheno Mojzsiso vadovaujama mokslininkų komanda paskelbė naują chronologinę įvykių seką, kaip viskas vyko šio mūsų planetos audringo laikotarpio metu.
Savo tyrimo metu mokslininkai tyrinėjo fenomeną, vadinama „milžiniškų planetų migracija“. Taip vadinamas Saulės sistemos evoliucijos etapas, kuomet didžiausios planetos dėl vis dar nežinomų priežasčių pradėjo tolti nuo Saulės.
Remdamiesi iš asteroidų ir kitų šaltinių gautais duomenimis, mokslininkai suskaičiavo, kad toks Saulės sistemos kaitos laikotarpis vyko prieš 4,48 mlrd. metų – gerokai anksčiau, nei buvo manyta anksčiau.
Anot S. Mojzsiso, tokie rezultatai gali suteikti mokslininkams tikslesnės informacijos apie tai, kada Žemėje užsimezgė gyvybė.
„Mes žinome, kad milžiniškų planetų migracija veikiausiai įvyko tam, kad būtų paaiškinta dabartinė išorinės Saulės sistemos orbitalinė struktūra, – sakė mokslininkas. – Tačiau iki šiol tyrimo niekas nežinojo, kada tai įvyko.“
Diskusijos šiuo klausimu, bent jau iš dalies, kilo dėl Mėnulio uolienų, kurias surinko „Apollo“ misijoje dalyvavę astronautai. Daugumai šių uolienų yra tik 3,9 mlrd. metų – šimtais milijonų metų mažiau nei pačiam Mėnuliui.
Mėgindami paaiškinti šį amžiaus skirtumą, mokslininkai iškėlė teoriją, kad į mūsų Mėnulį ir Žemę maždaug tuo metu atsitrenkė kometų ir asteroidų. Tačiau ne visi sutiko su šia teorija, sakė S. Mojzsisas.
„Pasirodo, kad ta Mėnulio dalis, ant kurios išsilaipinome, yra labai neįprasta, – sakė jis. – Ją smarkiai veikia Lietų jūra, kuri yra maždaug 3,9 mlrd. metų senumo, ir ji veikia beveik viską, ko pavyzdžius mes paėmėme.“
Siekdami paaiškinti tą skirtumą, mokslininkai nusprendė surinkti duomenis iš gausios duomenų bazės apie meteoritus, atsitrenkusius į Žemę.
„Vidinių planetų paviršius gerokai pasikeitė dėl išorės poveikio ir vietinių įvykių, kurie vyko maždaug prieš 4 mlrd. metų, – sakė vienas iš tyrimo autorių Ramonas Brasseris iš Tokijuje veikiančio Žemės-gyvybės mokslų instituto. – Tačiau tai nepasakytina dėl asteroidų. Jų duomenys yra gerokai senesni.“
Mokslininkų komanda nustatė, kad tie duomenys siekia tik laikotarpį prieš maždaug 4,5 mlrd. metų. Todėl mokslininkai sako, kad egzistuoja viena tikimybė: Saulės sistema veikiausiai patyrė milžinišką bombardavimą prieš tą ribinę datą. Ir tai buvo labai didelis poveikis, galėjęs išlydyti uolienas ir pakeisti jų radioaktyvinį amžių, mano S. Mojzsisas.
Jis aiškina, kad tokį bombardavimą veikiausiai paskatino Saulės sistemos milžiniškos planetos, kurios, kaip mano mokslininkai, anuomet buvo gerokai arčiau nei dabar. Kompiuterinių simuliacijų metu S. Mojzsiso vadovauja grupė pademonstravo, kad planetos ėmė judėti link savo dabartinių pozicijų prieš maždaug 4,48 mlrd. metų. Šio proceso metu įvairios nuolaužos iš šių planetų krito į Žemę ir tuomet dar jauną Mėnulį.
Anot S. Mojzsiso, tokios išvados atveria naują langą diskusijos apie tai, kada Žemėje atsirado gyvybė. Remiantis šios komandos tyrimo rezultatais, mūsų planeta galėjo būti pakankamai rami, kad čia galėtų gyventi gyvi organizmai, jau prieš 4,4 mlrd. metų.