Vidurių užkietėjimas gali būti rimtų sveikatos problemų signalas: gydytojas atskleidžia, kada reikėtų sunerimti ir ką daryti, norint išvengti vidurių užkietėjimo ()
Chaotiška bei netinkama mityba, nepakankamas skysčių vartojimas, mažas fizinis aktyvumas bei stresas – pagrindinės vidurių užkietėjimo priežastys. Tačiau, pasak Vilniaus Santaros klinikos gastroenterologo Benedikto Kurlinkaus, tuštinimosi sutrikimai gali signalizuoti ir apie rimtas sveikatos problemas. Gydytojas atskleidžia, kada reiktų sunerimti ir ką daryti, norint išvengti vidurių užkietėjimo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
– Vieni lekia į tualetą kiekvienąkart pavalgius, kitiems normalu tuštintis kartą per savaitę. O kaip turėtų būti?
– Normalus tuštinimosi dažnis, remiantis Europoje, Šiaurės Amerikoje atliktais epidemiologiniais tyrimais – nuo 3 kartų per parą iki 3 kartų per savaitę. Jeigu tuštinamasi dažniau nei 3 kartus per parą – traktuojama, kad žmogus viduriuoja. Kai žmogus pasituština rečiau nei 3 kartus per savaitę – diagnozuojamas vidurių užkietėjimas.
– Vidurių užkietėjimas – šiuolaikinio žmogaus palydovas? Kokios pagrindinės vidurių užkietėjimo priežastys?
– Tuštinimosi problemomis skundžiasi vis daugiau pacientų. Vakarietiškas gyvenimo būdas, netinkama mityba, nepakankamas skysčių vartojimas, mažas fizinis aktyvumas bei stresas – visa tai sukelia vidurių užkietėjimą. Sulėtėja arba sutrinka žarnyno turinio judėjimas per storąją žarną arba išangę.
Vidurių užkietėjimas gali atsirasti ir dėl cukrinio diabeto, skydliaukės funkcijos sutrikimo, kalcio bei kalio koncentracijos kraujyje disbalanso, apsinuodijimo sunkiaisiais metalais, nervinės anoreksijos, nėštumo, sisteminės sklerozės ar miotoninės distrofijos. Storosios žarnos judesius reguliuoja nervų sistema. Vidurių užkietėjimas gali būti Parkinsono, išsėtinės sklerozės ligų, įvairius nugaros smegenų pažeidimų simptomas.
Kitos galimos priežastys – žarnyno navikai, pooperacinės žarnyno sąaugos, kurios mechaniškai sutrikdo žarnyno turinio judėjimą ir sukelia vidurių užkietėjimą.
Būtina paminėti, kad tuštinimosi sutrikimams įtaką daro įvairūs žmonių vartojami vaistai. Šiuo atveju vidurių užkietėjimas pasireiškia kaip vaisto šalutinis poveikis. Medikamentams, kurie dažniausiai sukelia vidurių užkietėjimą, priskiriami: antihistamininiai vaistai nuo alergijos, įvairūs antispazminiai preparatai, antidepresantai, antipsichoziniai vaistai, maisto papildai su geležimi, skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai su aliuminiu, sukralfatas, opiatai, ondansetronas, tam tikri vaistai gydyti aukštam kraujo spaudimui.
Vis dėlto dažniausiai paminėtos priežastys būna gydytojo atmetamos ir diagnozuojamas idiopatinis arba funkcinis vidurių užkietėjimas. Tai yra būtent toks susirgimas, kai nenustatoma konkreti vidurių užkietėjimo priežastis ir laikoma, kad sutrikimas yra sukeltas netinkamo gyvenimo būdo.
– Kai užkietėja viduriai, svarbiausia – sureguliuoti mitybą, kad maiste būtų pakankamai maistinių skaidulų ir skysčių?
– Mitybos korekcija yra vienas svarbiausių vidurių užkietėjimo gydymo elementų, nuo kurio rekomenduojama pradėti. Šiuo atveju itin vertingos maistinės skaidulos. Dėl savo struktūros, patekusios į žarnyną, jos savyje sukaupia vandenį, skatina virškinamojo trakto motoriką. Tai suminkština išmatas ir palengvina išsituštinimą, normalizuoja jo dažnį.
Produktai su maistinėmis skaidulomis yra natūralūs, nesudėtingai vartojami, juos lengva įsigyti. Dideliu maistinių skaidulų kiekiu pasižymi: datulės, slyvos, obuoliai ir kriaušės (su žievele), žemės riešutai, morkos, cukinijos, brokoliai, įvairios sėlenos. Rekomenduojamas skaidulų kiekis per dieną vienam žmogui 20 – 35 gramai.
Tiesa, maistines skaidulas (jei anksčiau jų mityboje stigo) reikėtų į maisto racioną įtraukti palaipsniui. Iškart pradėjus vartoti didelius jų kiekius gali pasireikšti pilvo pūtimas, diskomfortas ir raižymas.
Norint reguliariai tuštintis, labai svarbu yra ir pakankamas skysčių vartojimas. Sveikas suaugęs žmogus per dieną turėtų gauti ne mažiau 2 litrų skysčių. Tai užtikrins normalią išmatų konsistenciją.
– Kaip išvengti vidurių užkietėjimo?
– Svarbu įsiklausyti į savo organizmą, jo siunčiamus signalus ir prie jų prisitaikyti. Žmogui ryte prabudus, prabunda ir jo žarnynas. Yra nustatyta, kad žarnyno judesiai patys aktyviausi ryte, dar labiau sustiprėja pavalgius, išgėrus kofeino turinčių gėrimų. Taigi ryte ar po valgio pajutus norą tuštintis svarbu to neignoruoti. Ne ką mažiau svarbu yra ir įgūdžiai bei žinios, kaip tai tinkamai padaryti.
Tuštintis reikia atitinkamoje padėtyje: keliai turi būti aukščiau už dubenį (jeigu taip nėra, kojas reikėtų padėti ant paaukštinimo), alkūnėmis atsiremti į kelius, pasilenkti į priekį ir tada ištiesinti nugarą bei į priekį išstumti pilvą. Taip pat svarbus tinkamas fizinis aktyvumas, reikėtų ypač atkreipti dėmesį į pilvo sienos raumenų stiprinimą, kurie dalyvauja tuštinantis.
– Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?
– Į gydytoją reikia kreiptis, kai kartu su vidurių užkietėjimu atsiranda vadinamųjų „aliarmo“ simptomų, kurie leidžia įtarti reikšmingą, papildomo ištyrimo ir gydymo reikalaujantį susirgimą. Šiems simptomams priskiriama: kraujas išmatose, kūno masės sumažėjimas daugiau 5 kg, tyrimais nustatyta mažakraujystė, staiga atsiradęs vidurių užkietėjimas vyresniems nei 50 metų žmonėms, tarp pirmos eilės giminaičių diagnozuotas storosios žarnos vėžys arba uždegiminės žarnų ligos.