NASA užfiksavo tikruosius Amazonės gaisrų padarinius: įspėja, kad oru sklinda dideli nuodingų medžiagų kiekiai (Video) ()
NASA palydovas užfiksavo milžinišką anglies monoksido kiekį atmosferoje. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos pateko į atmosferą dėl laukinių gaisrų, kurie ir toliau siautėja Amazonės atogrąžų miškuose, rašo „Science Alert“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NASA rinko naujus duomenis iš savo prietaiso „Atmospheric Infrared Sounder“ (AIRS), išmatuodama anglies monoksido lygį 5500 metrų aukštyje nuo rugpjūčio 8 iki 22 dienos.
NASA „Aqua“ palydove esantis „AIRS“ matuoja „atmosferos temperatūrą ir drėgmę, debesų kiekį ir aukštį, šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją ir daugelį kitų atmosferos reiškinių“, – teigia NASA atstovai.
Ši naujų duomenų animacija rodo, kokiais kiekiais anglies monoksidas patenka į atmosferą. Jis yra pažymėtas žalia, geltona ir tamsiai raudona spalvomis, kad būtų parodyta dujų koncentracija tūrio milijardo dalimis (ppvb).
NASA maps carbon monoxide from #AmazonRainforest fires from orbit: https://t.co/xFvWUfDfVm pic.twitter.com/eRrp34QvGm
— NASA JPL (@NASAJPL) August 23, 2019
„Žalia rodo anglies monoksido koncentraciją maždaug 100 dalių viename mililitre tūrio (ppbv); geltona – maždaug 120 pbbv; tamsiai raudona – maždaug 160 pbv“, – NASA rašo pranešime spaudai. „Vietos vertės gali būti žymiai didesnės“.
Anglies monoksidas, kaip oro teršalas, gali nukeliauti didelius atstumus ir maždaug mėnesį išlikti atmosferoje. Jis turi didelę įtaką klimato pokyčiams.
Nors „AIRS“ anglies monoksidą įvertino palyginti dideliame aukštyje ir nedaro jokio poveikio orui, kuriuo kvėpuojame šią akimirką, „stiprūs vėjai gali jį nešti žemyn ten, kur tai gali smarkiai paveikti oro kokybę“, – teigia NASA.
Anglies monoksidas, net ir juo pakvėpavus labai trumpą laiko tarpą, gali greitai pakeisti deguonies kiekį kraujyje, o tai, pasak sveikatos specialistų, gali sukelti rimtų ar net mirtinų padarinių. Dujos yra bekvapės, bespalvės ir beskonės, todėl yra ypač pavojingos.
Brazilijos nacionalinio kosminių tyrimų instituto (INPE) duomenimis, nerimas dėl didžiausių pasaulio miškų kilo šiemet per Amazonę liepsnojant rekordiniam skaičiui gaisrų – iš viso 72 843 incidentai.
Pranešama, kad gaisrus sukėlė žmonės. Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro paragino plėtoti tropinių miškų kirtimus, kad būtų plečiama teritorija žemės ūkiui.
Dega pasaulio miškai
DELFI primena, kad dar šį mėnesį Sibire liepsnojo daugiau kaip 21 000 kvadratinių mylių miško. Šis gaisras laikomas kone rekordinio dydžio Rusijos istorijoje. Dūmai iš miškų gaisrų užtemdė didelę šalies dalį, įskaitant didžiuosius miestus, tokius kaip Novosibirskas, rašo vox.com.
Praėjusį pirmadienį paskelbta apie gaisrą Kanarų salose, kuris privertė iš savo namų bėgti daugiau nei 8000 žmonių. Savaitgalį Aliaskoje kilo nauji gaisrai, pratęsiantys ir taip neįprastai ilgai miško gaisrų sezoną šiais metais Aliaskoje. Praėjusią savaitę Danija ugniagesius išsiuntė į Grenlandiją kovoti su gaisro artėjimu apgyvendintose vietose. Jei gaisro užgesinti nepavyks, valdininkai nerimauja, kad gaisrai gali „sudeginti žiemą“: tirpdyti Grenlandijos ledynus.
Tačiau didžiausią dėmesį nerimą kelia gaisrai Amazonės atogrąžų miškuose - didžiausiame pasaulyje atogrąžų miške. Liepsnos glemžiasi mišką daugiau nei dvi savaites ir auga taip intensyviai, kad jo dūmai sklinda iki pat didžiausio Brazilijos miesto San Paulo. Amazonės valstija paskelbė nepaprastąją padėtį. Žyma #PrayforAmazonia išplito socialinėje žiniasklaidoje, kuriuo vartotojai žymi įrašą su dėl gaisrų patamsėjusį dangumi virš San Paulo, nors kai kurie meteorologai teigė, kad žemi debesys buvo normalus oro reiškinys.
Daugelį šių gaisrų lemia didelis karštis ir sausra daugelyje pasaulio šalių šiais metais. O Amazonės atveju jie yra neabejotinas ženklas, rodantis, kaip žmonės radikaliai keičia planetą.
Daugiau apie tai galite skaityti ČIA.