Keplerio-1625b - kosminis grobikas? Tokie masyvūs palydovai užaugti negali, tad kas čia nutiko? ()
Prieš maždaug metus paskelbta apie pirmojo egzomėnulio – egzoplanetos palydovo – atradimą. Keplerio-1625b-i yra didžiulis, už Neptūną masyvesnis, kūnas, besisukantis aplink už Jupiterį masyvesnę planetą Keplerio-1625b.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jo egzistavimas kelia rimtą klausimą apie palydovų formavimąsi, nes standartinė teorija teigia, kad tokie masyvūs palydovai užaugti negali.
Dabar pasiūlytas galimas problemos sprendimas – galbūt egzomėnulis iš pradžių buvo Keplerio-1625 žvaigždės planeta, vėliau pagauta kaimyninės planetos gravitacijos?
Jei dvi planetos augo arti viena kitos, kažkuriuo metu jos ėmė varžytis dėl tos pačios protoplanetinio disko medžiagos. Masyvesnė planeta galėjo prisitraukti daugiau dujų, ėmė dominuoti ir galiausiai pasigrobė ir kaimynę kaip palydovę. Pastaroji, iki pagaunama, irgi spėjo užaugti iki Neptūno dydžio. Toks „netikras“ egzomėnulis leistų geriau pažvelgti į didžiųjų planetų augimo procesą, nes jis būtų panašus į Jupiterio ar Saturno branduolį be atmoferos. Aišku, norint jį tyrinėti, reikia žymiai detalesnių stebėjimų, nei įmanomi šiandien.
Tyrimo rezultatai publikuojami Science.
