To dar nebuvo mokslo istorijoje - Mėnulyje sudygo pirmieji daigeliai (2)
2019 metų sausio 3 dieną Kinijos zondas ir marsaeigis buvo įrašyti į istoriją, nes tapo pirmąja žmogaus sukurta technologija, kuri sėkmingai pasiekė tolimąją Mėnulio pusę. Tačiau kinų misija buvo ne tik pasiekti tolimąją Mėnulio pusę, bet ir pabandyti ten užauginti pirmuosius augalus. Praėjus daugiau nei pusei metų, pagaliau galime sužinoti, ar pavyko šis mokslininkų eksperimentas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip rašo sciencealert.com, mokslininkai augalų sėklas sudėjo į mažas, užplombuotas konservų dėžutės formos talpyklas, pagamintas iš aliuminio lydinio. Jos yra 18 cm aukščio ir 16 cm skersmens. Kiekvienos jų talpa yra šiek tiek mažesnė nei 1 litras, o svoris – apie 3 kg. Skardinėse yra oro, vandens, maisto medžiagų, kamera ir radijo imtuvas, kurie perduoda mokslininkams informaciją apie padėtį talpykloje.
Į Mėnulį buvo išsiųstos šių augalų sėklos: medvilnės, bulvių, rapsų, mielių bei baltažiedžio vairenio. Taip pat pavyko nugabenti ir vaisinių muselių kiaušinėlių.
Tačiau tik vienas augalas sugebėjo parodyti gyvybės ženklų – išaugino du lapelius. Tai buvo medvilnės sėkla.
Šis eksperimentas įvyko dar 2019 m. sausio mėn., kai zondas ir marsaeigis nusileido Mėnulyje. Tuo metu šio eksperimento komanda manė, kad medvilnės sėkla sugebėjo užauginti tik vieną lapelį, tačiau dabar žinoma, kad buvo net du.
Nė vienas iš kitų organizmų nedavė jokių rezultatų.
Vieta, kurioje buvo laikomi augalai, nebuvo nešildoma, todėl po pirmosios mėnulio dienos – apie 14 Žemės dienų – medvilnės daigai mirė, mat temperatūra nukrito iki –250 Celsijaus.
Kinų mokslininkai tikina, kad ateityje tęs tokio tipo eksperimentus. Planavimo etapuose buvo kalbėta apie mažo vėžlio siuntimą į Mėnulį, tačiau misijos apribojimai to neleido.