Įspūdinga loginė grandinė, kaip supernovos paveikė žmonių evoliuciją ()
Per pastaruosius keletą milijonų metų netoli Žemės sprogo bent dvi supernovos. „Netoli“ šiuo atveju nereiškia, kad jų energija išnaikino Žemėje gyvybę, tačiau pro Saulės sistemą plintančios supernovų liekanos paliko pastebimą pėdsaką Žemės geologijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis pėdsakas – tai reto geležies izotopo, branduolyje turinčio 34 neutronus (įprastinė geležis dažniausiai turi 30 neutronų), nuosėdos, randamos jūrų bei vandenynų dugne.
Bet supernovos poveikis galėjo būti ir kitoks: padidėjęs žaibų dažnumas. Supernova sukuria labai daug kosminių spindulių – didelės energijos elektringų dalelių, pavyzdžiui elektronų ar protonų. Pasiekę atmosferą, jie atsimuša į vietinius atomus ir išmuša daugybę elektronų, kurie savo ruožtu gali sukelti žaibus.
Tokia žaibų kilmės hipotezė nėra visuotinai priimta, bet laikoma gana rimta. Žaibai gi yra pagrindinis natūralus veiksnys, sukeliantis miškų gaisrus.
Naujame tyrime pristatyti įrodymai, kad būtent panašiu metu, kaip ir sunkaus geležies izotopo nuosėdų atsiradimas vandenynuose, Žemėje pagausėjo gaisrų. Gausesni gaisrai pakeitė gamtinę aplinką – Afrikoje sumažėjo džiunglių ir pagausėjo savanų, o toks pokytis paskatino mūsų protėvių evoliuciją iš keturkojų į dvikojus padarus.
Tokia loginė grandinė atrodo įspūdinga ir, iš pirmo žvilgsnio, labai netikėta, bet kone kiekvienas žingsnis joje yra gana tvirtai pagrįstas.
Tiesa, žmonių protėviai pradėjo evoliucionuoti į dvikojus prieš maždaug keturis milijonus metų, taigi supernovos poveikis negalėjo būti vienintelis dvikojiškumą nulėmęs veiksnys, bet galėjo paspartinti šį procesą.
Tyrimo rezultatai publikuojami Journal of Geology.
