Kas tai yra Alfveno paviršius: išsamus ir detalus tyrimas parodė, kodėl šiose planetose negali būti gyvybės ()
Atstumas nuo žvaigždės nulemia ne tik egzoplanetos paviršiaus temperatūrą, bet ir kosminius orus, kuriuos planetai tenka patirti. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama magnetinei egzoplanetų aplinkai ir žvaigždžių aktyvumo poveikiui planetų tinkamumui gyvybei.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar pristatytas išsamus ir detalus tyrimas, kaip egzoplanetos jaučiamas poveikis priklauso nuo žvaigždės aktyvumo.
Skaitmeniniais modeliais išnagrinėta, kaip žvaigždės magnetinis laukas evoliucionuoja toldamas nuo žvaigždės paviršiaus bei apskaičiuota, kokiu atsumu nuo žvaigždės paviršiaus yra vadinamasis Alfveno paviršius, ties kuriuo magnetinis laukas atsiskiria nuo žvaigždės, o lauko linijomis judančios dalelės tampa žvaigždės vėju.
Paaiškėjo, kad daugelis žinomų „įdomių“ egzoplanetų, esančių savo žvaigždžių gyvybinėse zonose, taip pat yra Alfveno paviršiaus ribojamo rutulio viduje; kitaip tariant, šios planetos yra tiesiogiai susijungusios su žvaigžde magnetiniais laukais. Toks ryšys labai sustiprina planetos atmosferos garinimą, taigi gerokai sumažina tikimybę, kad planetos tinkamos gyvybei. Viena planetų sistema, GJ 3323, turi dvi greičiausiai uolines planetas, iš kurių viena yra Alfveno paviršiaus viduje, o kita – išorėje.
Detalesnė šių planetų analizė galėtų parodyti, kaip skirtinga sąveika su žvaigždės magnetiniu lauku paveikia planetos evoliuciją.
Tyrimo rezultatai publikuojami Astrophysical Journal.
