Profesorius paaiškino, kodėl Europoje nustatoma vis daugiau odos vėžio atvejų: atkreipė dėmesį į mitybą ()
Senstant visuomenei, tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje ar JAV pastaraisiais metais nustatoma vis daugiau odos vėžio (melanomos) atvejų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Odai labai kenkia vakarietiški mitybos įpročiai, – atsiranda antsvorio, dėl kurio gali prasidėti lėtinės uždegiminės ligos, tarp jų – ir psoriazė, teigė Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) viešėjęs Kioto universiteto (Japonija) Dermatologijos ir imunologijos klinikos vadovas prof. Kenji Kabashima. Pasak jo, skirtingų žemynų gyventojus kankina skirtingi su oda susijusios sveikatos sutrikimai. Pavyzdžiui, Afrikoje ir Pietryčių Azijoje daugiausia iššūkių kelia lytiniu būdu plintančios ligos, o vakariečių odai daugiau pavojaus kelia ultravioletinė saulės spinduliuotė, todėl vakaruose dažniau sergama melanoma.
Lankydamasis Kaune savo žiniomis prof. K. Kabashima pasidalijo ir su LSMU studentais – skaitė paskaitą apie odos uždegiminių ligų imunologijos modelius, patvirtintus eksperimentuose naudojant dvifotonės mikroskopijos metodą, kuris leidžia atkurti trijų dimensijų odos, jos priedų anatomiją ir naujus biologinės terapijos vaistus atopiniam dermatitui.
Anot LSMU ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovės profesorės Skaidros Valiukevičienės, prof. K. Kabashima LSMU lankėsi pirmą kartą. Tačiau Kioto universiteto ligoninei Kaunas jau pažįstamas, nes ši ligoninė ilgą laiką retų ligų srityje bendradarbiauja su Kauno klinikomis.
Viešėdamas universitete, prof. K. Kabashima stebėjosi, kad nors Lietuva daug kartų mažesnė už Japoniją, LSMU MA Medicinos fakultetas yra net 4 kartus didesnis už tipinį Japonijos universiteto medicinos fakultetą. Japonija pasižymi medicinos universitetų gausa – šiuo metu veikia 80 tokių aukštųjų mokyklų, o vien Tokijuje yra net 20 medicinos universitetų.
Japonijoje dermatologijos ir kitos susijusios specialybės rezidentūros studijas galima derinti su imunologijos doktorantūra. Jei studentas pageidauja, papildomai dvejus metus gali studijuoti alergologiją. Visi dėstytojai pusę savo darbo laiko turi dirbti mokslinėje laboratorijoje. Lėšos moksliniam tyrimui pritraukiamos iš projektui skirtų nacionalinių lėšų, kurių finansavimo sėkmė – 5–20 proc. iš visų teikiamų paraiškų.
Kioto universitetas išsiskiria didžiausia Azijoje Nobelio premijos laureatų gausa. Viena iš premijų skirta už vaistą įsisenėjusioms melanomos, plaučių karcinomos stadijoms gydyti. Vartodami šį vaistą, pacientai išgyvena ir iki penkerių metų, o anksčiau išgyvendavo tik kelis mėnesius.
Dermatologijos ir imunologijos klinikos vadovas prof. K. Kabashima taip pat yra Singapūro universiteto imunologijos laboratorijos vadovas, dešimties aukšto citavimo indekso dermatologijos ir imunologijos mokslo žurnalų redakcinės kolegijos narys, dvidešimties doktorantų dermatologų ir biologų vadovas.
Savo mokslo tyrimuose prof. K. Kabashima daug dėmesio skiria sudėtingoms odos ligoms – melanomai, atopiniam dermatitui, taip pat kitoms uždegiminėms ligoms, jų patogenezei. Su savo kolegomis profesorius siekia sukurti naujus, modernius vaistus šioms ligoms gydyti. Tai daryti sekasi puikiai, – mokslininkai jau sukūrė kelias imunoterapijos rūšis, pradedant ikiklinikiniais tyrimais ir baigiant IV fazės klinikiniu tyrimu, registravo JAK inhibitorių kremą atopiniam dermatitui gydyti.
Šiuo metu profesorius tobulina eksperimentinių pelių neinvazinius odos vaizdo lazerinius tyrimus, kurie pakeis invazines biopsijas. Šią sritį profesorius planuoja plėtoti bendradarbiaudamas su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, taip pat su Kauno technologijos universitetu.
