Kosminis gigantas, net 40 milijardų kartų sunkesnis už Saulę ()
Supermasyvios juodosios skylės, randamos galaktikų centruose, yra bent kelias dešimtis tūkstančių kartų masyvesnės už Saulę. Bet tokios yra tik pačios mažiausios iš jų; reguliariai randamos juodosios skylės, už mūsų žvaigždę masyvesnės milijardą kartų ir daugiau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
O dabar paskelbta apie juodosios skylės rekordininkės atradimą; jos masė yra net 40 milijardų Saulės masių. Ji gyvena galaktikos Holm 15A centre, o pati galaktika yra ryškiausia dideliame spiečiuje Abell 85.
Holm 15A yra elipsinė galaktika, turinti „nuskurdintą“ centrinę dalį – maždaug keturių kiloparsekų spindulio regionas galaktikos centre šviečia gerokai blausiau. Nuskurdintos centrinės dalys dažnai aptinkamos elipsinėse galaktikose; žvaigždes iš jų išvaiko centrinės juodosios skylės gravitacija.
Būtent stebėdami žvaigždžių judėjimą šioje galaktikoje ir pritaikę orbitų modelius, mokslininkai ir apskaičiavo labiausiai tikėtiną juodosios skylės masę. Gautoji masė yra apie du kartus didesnė, nei ankstesnės rekordininkės. Taip pat tai yra tolimiausia galaktika, kurioje juodosios skylės masė išmatuota remiantis informacija apie aplinkinių objektų – žvaigždžių ar dujų – judėjimą.
Toks masės nustatymo būdas yra pats patikimiausias, daug geresnis, nei kiti, besiremiantys empiriniais sąryšiais tarp masės ir kitų galaktikos savybių.
Žvaigždžių orbitos galaktikos centriniame regione yra beveik vien apskritiminės, nors įprastai elipsinėse galaktikose tokių orbitų yra tik apie pusę, o kitos žvaigždės juda radialiai tolyn nuo centro arba link jo. Ši savybė atskleidžia galaktikos istoriją: ji susiformavo susijungus dviem mažesnėms elipsinėms galaktikoms, kurios jau buvo nuskurdinusios savo centrinius regionus. Tokia istorija atitinka teorinius modelius, kurie teigia, kad tokios masyvios juodosios skylės gali atsirasti tik susijungus mažesnėms.
Tyrimo rezultatai arXiv.
