Mokslininkai nustatė šokiruojantį faktą apie ribinį asmenybės sutrikimą - dauguma šių žmonių buvo sužaloti vaikystėje ()
Ribinis asmenybės sutrikimas - tai psichikos sutrikimas, kuriuo sergantys žmonės sunkiai kontroliuoja savo emocijas, turi iškreiptą savęs suvokimą ir negali palaikyti stabilių socialinių santykių. Tai yra rimtas sutrikimas, stipriai paveikiantis gyvenimo kokybę. Dabar mokslininkai nustatė, kad didelė dalis nuo ribinio asmenybės sutrikimo kenčiančių žmonių vaikystėje patyrė psichologinę traumą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ribinis asmenybės sutrikimas taip pavadintas dėl to, kad buvo manoma, jog nuo jo iki psichozės yra tik vienas žingsnis. Nuo šio sutrikimo kenčiantys žmonės yra linkę save žaloti, gali būti agresyvūs, labai emocionaliai reaguoja į viską, kas neatitinka jų lūkesčių. Ribinis asmenybės sutrikimas nėra retas - jis paveikia net 2 % suaugusiųjų. Šie žmonės sunkiai įsilieja į visuomenę, pasižymi labai žema saviverte, dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais ar maistu.
Tačiau kur yra šio sutrikimo šaknys? Na, mokslininkai to nežinos dar ilgai, tačiau dabar jau aišku, kad tai gali būti susiję ir su emocinėmis/psichologinėmis traumomis. Mančesterio universiteto mokslininkai peržvelgė 42 tyrimus, kurie apėmė daugiau nei 5000 ribinio asmenybės sutrikimo pacientų. Nustatyta, kad net 71,1 % jų vaikystėje patyrė kokį nors traumuojantį įvykį. Tai yra, tikimybė, kad nuo šio sutrikimo kenčiantys žmonės vaikystėje patyrė traumą yra net 13 kartų didesnė nei populiacijos vidurkis.
48,9 % į tyrimą įtrauktų žmonių buvo apleisti fiziškai - tėvai ar kiti žmonės juos tiesiog paliko. 25,3 % tyrimo dalyvių buvo apleisti emociškai - tėvai ar kiti artimieji gyveno su jais, tačiau nepalaikė emocinio ryšio. 42,5 patyrė psichologinę, o 36,4 % - fizinę prievartą. Galiausiai, net 32,1 % tyrimo dalyvių pripažino patyrę seksualinę prievartą.
Mokslininkai mano, kad tai nėra sutapimas. Vaikų smegenys yra labai plastiškos, dėl ko jie greitai mokosi. Kai vaikas patiria didžiulį stresą (emocinę, fizinę ar psichologinę traumą), pasikeičia jo gebėjimas reaguoti į stresines situacijas. Taigi, vėliau gyvenime susidūręs ir su kasdieniu stresu (neužsivedė automobilis, kažkas paliko nešvarą biuro virtuvėje, parduotuvėje susidarė ilga eilė) jie reaguoja perdėtai karštai. Kartu tos traumos, ypač sukeltos tyčia ir agresyviai, menkina žmogaus savivertę.
Mokslininkai dabar nori išsiaiškinti, ar šią žalą įmanoma atitaisyti. Reikia sukurti pagalbos vaikams metodus, kurie padėtų sumažinti įvairių traumų padarinius. Šios žinios taip pat padės gydyti ir suaugusius žmones, kurie jau serga ribiniu asmenybės sutrikimu - psichologai gali padėti šiems žmonėms išsikalbėti ir surasti savo destruktyvaus elgesio priežastis.