Jei atsiverstumėte senas knygas ar tiesiog pasidomėtumėte japonų menu, pastebėtumėte, kad kartais samurajai vaizduojami su tiesiog juokingai dideliais kūjais. Kas tai - menininko hiperbolė ar iš tikrųjų naudotas ginklas?

Japonų menas dažnai pasižymi hiperbole. Didžiuliai kūnai ir mažos galvos, netikėtai lankstūs kūnai, keistos veido išraiškos - visa tai sutinkama gana dažnai. Tiesą sakant, greičiausiai ir to kūjo dydis yra gerokai perdėtas, bet tai - tikras įrankis ir ginklas.

Tai - Ōtsuchi, didelis japoniškas medinis kūjis. Atrodo, nieko čia labai neįprasto - mediniai kūjai sutinkami visame pasaulyje. Tačiau šis ypatingas tuo, kad jį naudojo išskirtinai tik samurajai. Jei kas nors kitas pagamindavo tokį didelį kūjį ir naudodavo jį, pavyzdžiui, statybose, jis tiesiog nebuvo vadinamas Ōtsuchi. Juolab, kad Ōtsuchi įprastai būdavo pagamintas labai kruopščiai, nes juk tai - ginklas.

Na, ginklu Ōtsuchi vadinamas sąlyginai. Juk tai - kūjis. Įprastai jis naudotas durims ir net sienoms išversti, kuomet samurajai puldavo kokius nors pastatus. Tačiau vėliau Ōtsuchi nebuvo tiesiog numetamas - juo buvo mojuojama ir prieš priešus.

Koviniai plaktukai ir kūjai iš tikrųjų buvo populiarūs visame pasaulyje, ypač kai pagerėjo šarvų technologijos. Net ir nelabai stiprūs šarvai bei skydai gali apsaugoti nuo kirčių kalavijais, bet jie nieko negali padaryti prieš smūgį senu dideliu kūju. 

Smūgis Ōtsuchi buvo išties stiprus. Kūjo galva buvo labai sunki, bet ir kotas buvo bent 1,8 metrų ilgio. Tai tikrai padėjo atakuoti duris, o štai mūšyje tikriausiai labiau trukdė, ypač kai priešininkai buvo labai arti.

Taigi, tas didžiulis nuotraukose matomas kūjis yra tikras, net jei realybėje ir buvo šiek tiek mažesnis. Nors, kita vertus, mosuoti Ōtsuchi galėjo tik labai stiprūs vyrai, todėl šis ginklas/įrankis ir buvo patikėtas samurajams.

Komentarai ()