Ar Marse augs bulvės? Tarptautinis bulvių centras atliko keletą eksperimentų (1)
Tarptautinis bulvių centras (taip, egzistuoja ir toks!) atliko eilę eksperimentų – kad išsiaiškintų, ar gali bulvės augti Marso atmosferinėmis sąlygomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tokia bulvių auginimo Marso sąlygomis simuliacija prasidėjo 2016 metų vasario 14 dieną, kai bulvės gumbas buvo pasodintas specialioje „CubeSat“ aplinkoje, sukurtoje Limos Inžinerijos ir Technologijų universiteto inžinierių, kurie konsultavosi su NASA Ames tyrimų centru. Gauti preliminarūs eksperimento rezultatai nuteikia teigiamai.
„Bulvės Marse“ projektas buvo sugalvotas tam, kad būtų suprasta, kaip bulvės galėtų augti Marso sąlygomis – bei pamatyti, kaip bulvės auga ekstremaliomis sąlygomis, panašiomis į tas, kurios egzistuoja kai kuriose Žemės dalyse, jau dabar kenčiančiose nuo klimato kaitos ir ekstremalaus oro sąlygų.
NASA Ames tyrimo centro mokslininkas ir tyrimo partneris Julio Valdivia-Silva sako, kad pasėlių auginimas Marso sąlygomis yra itin svarbi šio eksperimento stadija. Jeigu pasėliai gali toleruoti ekstremalias sąlygas, simuliuojamas „CubeSat“ aplinkoje, egzistuoja didelė tikimybė, kad jie gali augti ir Marse.
Mokslininkas sakė, kad dar bus atliekami eksperimentai, kuriais bus siekiama išsiaiškinti, kurioms bulvių rūšims minėtomis sąlygomis sekasi geriausiai. Mat norima išsiaiškinti, kokios yra minimalios sąlygos, kuriomis gali išgyventi bulvės.
„CubeSat“ viduje yra talpykla, kurioje yra dirvožemis ir bulvės gumbas. Hermetiškai užsandarintoje aplinkoje „CubeSat“ užtikrina vandenį, turintį pakankamai maistingų medžiagų, koreguoja temperatūrą simuliuojant Marso dienos ir nakties temperatūros svyravimus- o taip pat ir Marse esantį oro slėgį. Jutikliai nuolat stebi sąlygas, o tiesioginį vaizdą transliuojančios kameros stebi dirvožemį, laukiant prasikalančių pirmųjų bulvių daigų.
Anot tarptautinio bulvių centro bulvių veisėjo Walterio Amoroso, bulvės turi vieną genetinį privalumą – jų genetika leidžia prisitaikyti net ir prie ekstremalių sąlygų. Tarptautinis bulvių centras jau pasinaudojo šiuo bulvių privalumu užveisdamas bulvių klonus, toleruojančius didelį dirvožemio druskingumą ir sausrą – tokiu būdu siekiant pagelbėti smulkiems ūkininkams užsiauginti maisto skurdžiose vietovėse, kurios gali dar labiau nukentėti keičiantis klimatui.
2016 metais Tarptautinis bulvių centras į savo eksperimentinę stotį La Molina atsigabeno dirvožemio iš Pampas de La Joya dykumos (Peru) – kad galėtų simuliuoti Marso sąlygas. Ten buvo ketinama įrodyti, kad bulvės gali augti sausame ir druskingame dirvožemyje, šiek tiek padedant derlingam Žemės dirvožemiui – kad būtų užtikrinamos maisto medžiagos ir struktūra.
Chrisas McKay iš NASA Ames tyrimų centro sako, kad sausas dirvožemis iš Peru dykumos buvo pasitelktas, kadangi toks dirvožemis yra panašiausias į Marso dirvožemį – iš to, kokį tik galima rasti Žemėje. Anot jo, šis tyrimas gali turėti tiesioginę technologinę ir biologinę naudą Žemei.
Atlikus pirminius eksperimentus, Tarptautinių bulvių centro mokslininkai padarė išvadą, kad ateities Marso misijos, kurių metu ketinama auginti Marse bulves, turės paruošti dirvožemį naudojant palaidas struktūras ir maistines medžiagas, kad gumbai galėtų gauti pakankamai oro ir vandens augimui.
W.Amorosas sako, kad buvo malonu sužinoti, jog abiotinį stresą gebančios toleruoti specialiai išveistos bulvės sugeba išauginti šaknis tokio pobūdžio dirvožemyje. Jis pridėjo, kad geriausiai pasirodė druskai tolerantiška bulvių rūšis, kurią išveisė Tarptautinis bulvių centras specialiai subtropinėms žemumos – kad sugebėtų toleruoti abiotinį stresą. Ši rūšis neseniai buvo pristatyta Bangladeše ir yra skirtos auginimui pakrantėse, kur yra didelis dirvožemio druskingumas.
Tarptautinis bulvių centras buvo įkurtas 1971 metais – kaip institutas bulvių šaknims ir gumbams tyrinėti bei vystyti, teikiant sprendimų pasiūlymus dėl pasaulį vis labiau kamuojančių bado, klimato kaitos ir skurdo problemų. Nors centras įsikūręs Limoje, savo padalinių turi Afrikoje, Azijoje ir kitose Pietų Amerikos šalyse.
Centras siekia pagerinti bulvių maistingumą, užtikrinti maisto saugumą ir skurde gyvenančių žmonių lyčių lygybę besivystančiose šalyse vyraujant klimato kaitai. Centras atlieka įvairius tyrimus, inovacijas moksle ir technologijoje bei stiprinant našumą bulvių auginimo ūkiuose ir maisto sistemose.
