Ameba – vienaląstis pirmuonis, kurio vardas neskamba ypač grėsmingai. Stebint amebas pro mikroskopą, jos atrodo tarsi maži žaismingi keistai judantys gyvūnėliai. Tol, kol nesusiduria su bakterijomis. Tada nekaltos amebos virsta grėsmingais plėšrūnais. Jos užgula bakterijas ir užleidžia ant jų virškinimo fermentų srautą. Kuris bakterijas tiesiog sudrasko.

Šiaip mikropasaulyje tokie dalykai vyksta nuolat ir dėl nužudytų bakterijų niekas ašarų nelieja. Tačiau kai šis procesas vyksta žmogaus smegenyse, amebų maitinimosi įpročiai ima atrodyti kaip siaubo filmo siužeto dalis, rašo „Live Science“.

Užsikrėtimai Naegleria fowleri, vadinamąja smegenis ėdančia ameba, yra laba reti, bet taip pat labai mirtini. Nuo 1962 m. JAV buvo užfiksuoti 146 tokie atvejai – vidutiniškai po maždaug du su puse per metus.

Tik 4 atvejais aukos išgyveno užsikrėtimą. Tai reiškia, kad užsikrėtus šiuo parazitu tikimybė numirti yra 97 proc.

Viena naujausių šios amebos aukų tapo 59 metų amžiaus vyras iš Šiaurės Karolinos valstijos, kuris praėjusių metų liepą užsikrėtė ameba, plaukiodamas ežere.

Pasaulyje yra žinoma apie 450 užsikrėtimo šia liga atvejų.

Kaip ameba patenka į organizmą?

Naegleria fowleri ameba, kurią mokslininkai pirmąkart atrado 1965 m. Australijoje, gyvena šiltuose gėlo vandens telkiniuose. Šios amebos dydis siekia 8-15 mikrometrų; palyginimui, žmogaus plauko skersmuo siekia 40-50 mikrometrų.

Ši ameba minta dumble ant vandens telkinių dugno gyvenančiomis bakterijomis. Įprastai amebos taip pat gyvena dumble. Bet jei dumblo sluoksnį koks nors išorinis veiksnys stipriau sujudina, amebos patekti į vandenį.

Tuomet vandens telkinyje esantys žmonės, netyčia per nosį įkvėpę vandens, gali įkvėpti amebą per nosį kartu su vandeniu.

Tokiu atveju ameba uoslės nervais gali nukeliauti į smegenis, kur sukelia mirtiną ligą, vadinamą pirminiu amebiniu meningoencefalitu.

Smegenys yra drėgnos ir šiltos – kaip ir ežerai ar karštieji šaltiniai, kur įprastai gyvena ameba. Tačiau smegenyse nėra bakterijų, kuriomis ameba yra įpratusi maitintis, todėl šis organizmas puola smegenų ląsteles.

Amebos išleidžia virškinimo fermentus ant smegenų audinio, kad šį suskaidytų, o tada jį suvartoja kaip maistą. Paprasčiau tariant – ėda smegenis.

Imuninė sistema neleidžia organizmui tiesiog ramiai ėsti smegenų. Ji tuojau pat ima gaminti ir į užkrėstą vietą išleidžia daug imuninių ląstelių, kurios turi kovoti su ameba. Šis procesas sukelia uždegimą ir smegenų tinimą.

Deja, smegenis, kuriose vyksta imuninės sistemos ir amebos kova, supanti tvirta kaukolė negali tiesiog imti ir išsiplėsti, kad joje lengvai tilptų tinstančios smegenys.

Padidėjęs kaukolės spaudimas iš vidaus išderina ryšį tarp galvos ir nugaros smegenų. Taip išsiderina ir ryšys su kitomis svarbiomis organizmo sistemomis, tokiomis kaip kvėpavimo sistema.

Tylioji žudikė

Įkvėpus Naegleria fowleri bakterijų simptomai gali pasirodyti ir po dviejų dienų, ir po dviejų savaičių.

Pirmieji simptomai yra galvos skausmas, karštinė, pykinimas ir vėmimas. Taip pat dėl jau minėto nervų pažeidimo pasikeičia žmogaus gebėjimas jausti skonį ir kvapą.

Infekcija greitai progresuoja per centrinę nervų sistemą. To pasekmė – sunkumai judinant kaklą, sumišimo ir nuovargio būsena, koordinacijos praradimas, traukuliai ir haliucinacijos.

Paprastai pacientus infekcija pražudo per 5-7 dienas nuo pirmųjų simptomų pasirodymo.

Egzistuoja kelios priežastys, kodėl Naegleria fowleri ameba yra tokia mirtina. Pirmoji jų – užsikrėtimas šiuo parazitu lemia greitą ir neatitaisomą smegenų audinio irimą.

Antroji – pirmieji užsikrėtimo simptomai primena mažiau rimtų ligų simptomus, o tai kainuoja brangų laiką, per kurį pacientą galbūt dar pavyktų išgydyti. Trečia – nėra jokio greito laboratorinio testo, kuris nustatytų užsikrėtimą šia ameba. Todėl užsikrėtusiems pacientams dažnai klaidingai nustatomas virusinis ar bakterinis meningitas.

Kai kurie mirties nuo šios amebos atvejai irgi gali būti klaidingai diagnozuojami kaip mirtis nuo įprasto meningito.

Galiausiai jokių vaistų, kurių efektyvumas kovoje su šia ameba būtų patikrintas, nėra. Daugelis įprastų vaistų sunkiai pasiekia smegenis, o kadangi pirminis amebinis meningoencefalitas yra labai reta liga, tyrimų, kurie ieškotų būtent šios ligos gydymo būdų, beveik nėra.

Svarbu pastebėti, kad ši ameba šiaip jau yra sutinkama gana dažnai. Bet ne visiems žmonėms, į kurių organizmus patenka, sukelia liga. Dauguma, galbūt net milijonai šios amebos įkvėpusių žmonių taip niekada ir nesuserga.

Dauguma užsikrėtimų šia ameba JAV užfiksuota pietinėse Teksaso ir Floridos valstijose vasaros metu. Dažniausiai užsikrečia žmonės, kurie užsiima nardymu, slidinėjimu ant vandens ar kitais vandens sportais taip pat vandenyje žaidžiantys vaikai.

Tačiau ši ameba randama šilto vandens telkiniuose visame pasaulyje. Dėl to asmenims, kurie mėgsta maudytis šiltuose gėlo vandens ežeruose ar šaltiniuose, o ypač tiems, kurie mėgsta juose nardyti ar užsiimti vandens sportu, ekspertai rekomenduoja dėvėti nosies kamštukus.

Taip pat rekomenduojama vengti sujudinti dumblą vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ameba, dugne.

Tai gali būti natūralūs vandens telkiniai, kaip upės, ežerai ar netgi balos. Bet ameba gali apsigyventi ir akvariumuose, blogai prižiūrimuose baseinuose ir spa ar blogai valomame miestų gyventojams tiekiamame šiltame vandenyje.

Tiesa, Lietuvoje ši ameba rasta dar niekuomet nebuvo, užsikrėtimų ja atvejų irgi nežinoma.

Parengta pagal „Live Science“ ir „WebMD“.

Komentarai (1)