Gyvybę Žemėje galėjo pradėti supermasyvi Paukščių Tako centre esanti juodoji bedugnė? Netikėta ir įdomi gyvybės pradžios teorija ()
Supermasyvi Paukščių Tako centre esanti juodoji bedugnė galėjo būti esminiu gyvybės vystymosi galaktikoje veiksniu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar juodoji bedugnė Sagittarius A*, yra santykinai rami. Bet yra užuominų, kad prieš milijonus metų ji galėjo būti kur kas aktyvesnė, ryti materiją ir svaidytis aukštos energijos radiacija, įskaitant ir daugybę rentgeno spindulių.
Xian Chen iš Pekino universiteto Kinijoje su kolegomis atliko simuliacijas, kaip šie rentgeno spinduliai galėjo paveikti įvairiausias gyvybės išsivystymui būtinas molekules, tokias kaip vanduo ir metanolis.
Kai aukštos energijos fotonai pataiko į molekules, jie gali išmušti iš jų elektronus. Tokios molekulės – kaip ir išlaisvintieji elektronai – yra labiau linkusios prikibti prie kitų atomų ar molekulių, todėl tokia sąveika gali pradėti cheminių reakcijų kaskadą.
Tokios reakcijos gali sukurti vis didesnes ir didesnes molekules, iš kurių susidaro sudėtingi junginiai, būtini gyvybės vystymuisi. „Galiausiai, gal po milijardų metų, ši maža energija iš mažo fotono, sukurto juodosios bedugnės kaimynystėje, tampa gyvybės dalimi,” pažymi Chen.
Tyrėjai išsiaiškino, kad net už 26 000 šviesmečių nuo Šaulio A*, tai yra maždaug ten, kur yra Žemė, organinių molekulių būtų daug daugiau, jei juodoji bedugnė buvo aktyvi, nei tada, jeigu tai niekada nebūtų vykę. Jų skaičiavimais, šis efektas galėtų tęstis dar milijonus metų po aktyvumo pabaigos.
„Dabar juodoji bedugnė badauja, bet gali būti, kad prieš kelis milijonus metų ji švietė 100 milijonų kartų skaisčiau,” sako Avi Loeb iš Harvardo universiteto. „Tai galėjo paveikti medžiagą, iš kurios susidarė Saulė ir Žemėje randamus gyvybės statybinius blokus.”
Į tokius laikinus įvykius būtina atsižvelgti, svarstant būtinas sąlygas gyvybei susidaryti, sako Loebas. Kadangi tokia radiacija gali būti ir itin žalinga pernelyg arti juodosios bedugnės esančioms planetoms, – nupūsti jų atmosferą ir sterilizuoti paviršius – tikėtina, kad galaktikose yra tik siaura juosta, kurioje planetose galėtų būti gyvybė
Tokią juostą surasti tebėra sunku, kadangi tiksliai nežinome, kokių būtent sąlygų gyvybei reikia. „Kol kas nustatėme ryšį tarp supermasyvios juodosios bedugnės ir kai kurių esminių organinių ir prebiotinių molekulių susidarymo,” sako Chen. „Bet nuo statybinių blokų tikros gyvybės yra ilgas kelias, ir dar trūksta daug dėlionės gabalėlių.”
Leah Crane
www.newscientist.com
Nuoroda:arxiv.org/abs/2002.03086