Kinijos Nankai universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad naujojo koronaviruso genome yra mutavęs genas, panašus į tą, kokių esama ŽIV ir ebolos virusų genomuose, rašo „South China Morning Post“.

Anot Kinijos mokslininkų, naujasis koronavirusas gali reikšmingai skirtis nuo Sunkų ūminį respiracinį sindromą (SŪRS) sukeliančio viruso, nes dėl mutacijos, labiau būdingos virusui ŽIV, jo dalelės net iki 1000 kartų tvirčiau prisijungia prie atakuojamos ląstelės.

Šios žinios mokslininkams gali padėti paaiškinti ne tik kaip infekcija plinta, bet ir iš kur ji atkeliavo bei kaip su ja kovoti.

Mokslininkai parodė, kad SŪRS virusas į žmogaus organizmą patenka jungdamasis prie ląstelių paviršiaus baltymo, vadinamo ACE2. Kai kurie ankstyvieji naujojo koronaviruso (jo genomas 80 proc. sutampa su SŪRS) tyrimai parodė, kad panašiai į organizmą gali patekti ir CoViD-19 sukėlėjas.

Tačiau ACE2 baltymas nėra būdingas didelei daliai sveikų žmonių. O tai padėjo apriboti SŪRS viruso plitimą 2002-2003 metais, kuomet susirgo apie 8000 žmonių visame pasaulyje. Kiti labai lengvai žmones užkrečiantys virusai, tokie kaip ŽIV ir ebola, jungiasi prie fermento, vadinamo furinu, kuris organizme atlieka baltymus aktyvinantį vaidmenį. Daugelis baltymų iškart po jų pagaminimo būna pasyvūs, negebantys atlikti savo tiesioginės funkcijos, o norint juos aktyvuoti reikalingas baltymą sudarančių aminorūgščių grandinės perkirpimas tam tikroje vietoje.

Analizuodami naujojo koronaviruso genomo seką, Kinijos mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Ruano Jishou, aptiko mutavusių genų fragmentą, kuris nėra būdingas SŪRS, tačiau yra artimas tam, kas esama ŽIV ir ebolos viruso genetinėje sekoje.

„Šis atradimas parodo, kad 2019-nCoV (CoViD-19 ligą sukeliantis virusas) pagal savo infekcijos kelią gali reikšmingai skirtis nuo SŪRS koronaviruso“, – moksliniame darbe, kuris šį mėnesį patalpintas publikavimui parengtų Kinijos mokslinių darbų saugykloje „Chinaxiv.org“.

Anot tyrimo autorių, viruso mutacija koronaviruso spygliukų trimatėje struktūroje gali generuoti elementą, kuris vadinamas „kirpimo vieta“.

Virusas su savo išsikišusiais spygliukais prikimba prie ląstelių-taikinių, tačiau įprastai spygliukų baltymai yra neaktyvūs. Kirpimo vietos elemento darbas – apgauti žmogaus baltymą furiną, kad jis atliktų savo įprastinę užduotį ir perkirptų baltymą, jį aktyvuotų ir sukurtų tiesioginio susijungimo tarp viruso ir ląstelės galimybę.

Lyginant su SŪRS patekimo į organizmą keliu, 2019-nCoV užkrėtimo būdas yra nuo 100 iki 1000 kartų efektyvesnis, tvirtina kinai.

Prof. R.Jishou gautus rezultatus nepriklausomai patikrino Uhane esančio Huazhongo mokslo ir technologijų universiteto profesoriaus Li Hua vadovaujama mokslininkų grupė – patvirtinta, kad kolegos iš Nankai universiteto neklydo.

Šios mutacijos nėra tokiuose virusuose, kaip SARS, MERS ar iš iš šikšnosparnių atkeliavusiame viruse Bat-CoVRaTG13 – manoma, kad pastarasis ir yra naujojo koronaviruso pirmtakas, nes jų genomas sutampa 96 procentais.

Anot mokslininkų, šis užkrėtimo kelias kaip tik ir gali būti priežastis, dėl kurios užsikrėsti CoViD-19 yra taip paprasta.

Tuo tarpu Marselio universiteto (Prancūzija) mokslininkas Etienne'as Decroly vasario 10 d. žurnale „Antiviral Research“ publikavo tyrimą, kuris taip pat parodė kad naujajam koronavirusui būdinga furino kirpimo vieta, kurios neturi panašūs koronavirusai.

Visi tyrimai buvo vykdomi analizuojant viruso genetines sekas. „Norėdami įsitikinti, kad virusas elgiasi taip, kaip mes prognozuojame, mums reikės papildomų įrodymų, įskaitant praktinius eksperimentus“, – sakė neįvardintas Kinijos mokslų akademijos Pekino Mikrobiologijos instituto mokslininkas. „Eksperimentų rezultatai parodys, kaip tiksliai virusas mus susargdina“, – sakė jis.

Mokslininkų suvokimas, kaip veikia naujasis virusas, per kelis pastaruosius mėnesius labai smarkiai keitėsi. Iš pradžių jis nebuvo vertinamas kaip didelė grėsmė žmonėms – Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centras skelbė, jog nėra jokių įrodymų, kad virusas peršoko žmogui. Tačiau tokia išankstinė nuomonė buvo labai greitai paneigta: dabar pasaulyje virusas yra susargdinęs ne mažiau nei 81 tūkst. žmonių.

Kinijos mokslininkai tvirtina, kad vaistai, kurių taikinys yra baltymas furinas, pasižymėtų potencialu sulėtinti viruso dauginimąsi žmogaus organizme. Tokiu poveikiu pasižymi ŽIV gydymui skiriami vaistai indinaviras, tenofoviro alafenamidas, teneofoviro disoproksilis ir dolutegraviras, taip pat – hepatitu C sergantiems pacientams skiriami vaistai, tarp kurių yra bocepreviras ir telapreviras.

Kinijos medikai, patys užsikrėtę naujuoju koronavirusu ir savo noru vartoję vaistus nuo ŽIV, tvirtina, kad poveikis iš tiesų yra, tačiau jų statistiškai nereikšmingus teiginius dar reikia patvirtinti klinikiniais tyrimais.

Tikimasi, kad furino kerpamo baltymo buvimas viruso paviršiuje gali atskleisti jo evoliucinę istoriją iki peršokimo į žmonių organizmus. Anot J.Ruano, ši mutacija – „netikėta insercija“ – gali būti atkeliavusi iš daugybės įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš žiurkes užkrečiančio, bet į žmones neperšokusio koronaviro ar net kai kurių paukščių gripo tipų.

Komentarai (3)