Mokslininkai aptiko mažiausią žinomą dinozaurą. Viena mokslininkų komandos narė naująją rūšį pavadino „keisčiausia fosilija“, kurią jai kada nors teko tyrinėti. Radinys atkeliavo iš šiaurinės Mianmaro dalies. Ten 99 mln. metų senumo gintaro gabale buvo rasta paukštiška kaukolė.

Prestižiniame žurnale „Nature“ išspausdintame straipsnyje rašoma, kad dinozauras dydžiu būtų panašus į kolibrį – mažiausią egzistuojantį paukštį, informuoja BBC. Įspūdingasis radinys gali padėti geriau suprasti, kaip palyginti nedideli paukščiai išsivystė iš dinozaurų, kurie dažniausiai būdavo gerokai stambesni.

Tiesa, nors mažiausi dinozaurai, tokie kaip paukštiškasis mikrovelociraptorius, svėrė kelis šimtus gramų, paprastojo kamaninio kolibrio svoris siekia vos 2 gramus.

„Labai maži gyvūnai susiduria su įvairiomis specifinėmis problemomis, pavyzdžiui, kaip mažytėje kaukolėje sutalpinti visus jutimo organus arba kaip neprarasti kūno šilumos“, – sakė Pekine įsikūrusios Kinijos mokslų akademijos profesorė Jingmai O’Connor.

Regis, naujoji dinozaurų rūšis, pavadinta Oculudentavis khaungraae, šiuos iššūkius išsprendė neįprastais būdais. Pavyzdžiui, mokslininkus nustebino gyvūno akių sandara.

Paukščiai turi kaulinį žiedą, arba sklerinį žiedą, kuris prilaiko akį. Daugelio paukščių rūšių atstovų kaulinį žiedą sudarantys atskiri skleriniai kauleliai yra paprasti ir gana taisyklingos formos. Visgi Oculudentavis khaungraae atveju šie kaulai yra šaukšto formos.

Anksčiau tokios formos sklerinio žiedo kaulų buvo rasta tik kai kuriuose tebeegzistuojančiuose driežuose.

Oculudentavis khaungraae akių kaulai būtų sudarę kūgį, panašų turi pelėdos. Ši ypatybė leidžia daryti prielaidą, jog naujasis dinozauras pasižymėjo nepriekaištinga rega.

Skirtingai nuo pelėdų, Oculudentavis khaungraae akys žiūrėjo į šonus, o ertmė sklerinių kaulelių viduryje buvo siaura, dėl to į akis patenkančios šviesos kiekis turėjo būti ribotas. Taigi, galima teigti, jog mažasis dinozauras buvo aktyvus dienos metu.

Be to, padaro akys turėjo būti išsikišusios iš kaukolės taip, kaip dar neteko matyti jokiame kitame gyvūne. Tiesą sakant, sunku tiksliai suprasti, kaip funkcionavo jo regos organai.

„Tai – keisčiausia fosilija iš visų, kurias turėjau progą analizuoti, – prisipažino prof. J. O’Connor. – Tiesiog dievinu tokius natūraliosios atrankos rezultatus, tokias keistas formas. Beje, mums labai pasisekė, kad ši fosilija išliko net 99 mln. metų ir ją radome.“

Kadangi aptikta tik naujojo dinozauro kaukolė, kol kas nėra aišku, koks ryšys sieja šią roplių rūšį ir paukščius. Kai kurios kaukolės ypatybės būdingos dinozaurams, kitos – labai pažangiems sparnuočiams.

Mokslininkai tvirtina, kad nepaprastos naujojo dinozauro savybės galėjo išsivystyti dėl nedidelės kūno formos sąlygotų apribojimų arba dėl prisitaikymo konkrečiam gyvenimo būdui.

Dinozauro žandikaulyje buvo neįtikėtinai daug dantų. Panašu, kad, nepaisant miniatiūrinio dydžio, Oculudentavis khaungraae buvo plėšrūnas, maitinęsis vabzdžiais. Kaukolėje išliko ir truputį minkštųjų audinių, pavyzdžiui, liežuvio dalis, kurie leis sužinoti daugiau informacijos apie dinozauro biologiją. Šis radinys pabrėžia didžiulį gintaro potencialą išsaugoti fosilijas itin ilgą laiką.

Tyrimo bendraautoris dr. Luisas Chiappe, dirbantis Los Andželo apygardos Gamtos istorijos muziejuje, sakė: „Laimei, šio mažyčio dinozauro liekanos puikiai išsilaikė gintare. Tokių nedidelių ir gležnų gyvūnų fosilijų pasitaiko nedažnai. Labai džiaugiamės šiuo radiniu, nes jis padeda geriau suprasti, kokie smulkūs padarėliai gyveno tropiniuose miškuose dinozaurų eros metu.“

Mokslininkai mano, kad radinio geografinė vieta gali būti susijusi su miniatiūrizacijos procesu. Izoliuoti gyvūnai dažniausiai būna mažesni. Keletas puikių pavyzdžių – salų faunos ypatumai. Įdomu tai, jog Mianmare rastas gintaro gabalas galėjo susiformuoti senovinių salų lanke.

Komentarai ()