Egipto Sfinksas tikrai slepia paslaptį: šis reiškinys nutinka tik du kartus per metus (1)
Gerai žinoma, kad katėms patinka mėgautis saulės voniomis – ir 74 metrų aukščio Sfinksas, panašu, čia nėra išimtis. Pasak Egipto senienų ministerijos, sfinksas vėl pademonstravo „savitą astronominį“ momentą: per pavasario saulėgrįžą Saulė nusileido tiksliai ant pusiau žmogaus – pusiau liūto peties.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anot ministro, šis reiškinys nutinka tik du kartus per metus: kovo ir rugsėjo mėnesiais, per pavasario ir rudens lygiadienius.
Lygiadienio metu žemės ašis nebūna nukreipta tiesiai į saulę ar nuo jos, tad Šiaurės ir Pietų pusrutuliai gauna vienodą saulės šviesos kiekį. Kitaip tariant, diena ir naktis tą dieną būna vienodo ilgio.
Mitinis pusiau žmogus – pusiau liūtas iškaltas iš kalkakmenio uolienos. Jo veidas, pasak „Encyclopedia Britannica“, greičiausiai atkartoja faraono Chefreno (Khafra) veidą – ketvirtojo senovės Egipto 4-osios dinastijos valdovo (2575 – 2465 m.pr.m.e), kuriam buvo pastatyta ir antroji bei trečioji Gizos piramidės.
Sfinkso padėtis lygiadienių ir vasaros saulėgrįžos atžvilgiu leidžia manyti, kad senovės egiptiečiai tikslingai pastatė žmogaus-liūto skulptūrą. „Šis reiškinys įrodo, kad archeologai klydo sakydami, kad senovės egiptiečiai atsitiktinai rado senovės uolą ir pavertė ją liūto su žmogaus veidu statula“, – „Facebook“ įraše rašo Egipto Senienų ministerija.
Kitos senovės kultūros taip pat statė didelius paminklus, kuriuose fiksuojamos trumpalaikės saulėgrįžos ir lygiadienių akimirkos – įskaitant Stounhendžą Anglijoje, „kalendorinę uolą“ Sicilijoje, neolitinę akmenų struktūrą Vokietijoje ir majų miestą Tulumą Meksikoje.
Parengta pagal „Live Science“.
