Dažnai mums mintyse kirba klausimai - kodėl elgiuosi taip, o ne kitaip? Kodėl nepavyksta atsispirti tam saldžiam pyrago gabalėliui, kodėl noriu būti įvertintas kitų žmonių? Mokslas, ypač evoliucinės psichologijos šaka, skuba mums į pagalbą stengiantis atsakyti į šiuos klausimus.

Evoliucinė psichologija, kaip galima suprasti iš pavadinimo, koncentruojasi į žmonijos evoliuciją, ieškodama paaiškinimų mūsų elgesiui. Ši mokslo šaka ieško mums atpažįstamų elgesio modelių žmogaus evoliucijoje, šiandieninėse gentinėse bendruomenėse, kitose gyvūnų rūšyse, ypač primatuose. Pavyzdžiui, mokslininkai tirdami šimpanzių elgesį pastebi, kad grupės santykiai turi nemažai bendra su žmonių bendruomenėmis: konkurencija dėl resursų, išlaikoma hierarchija, kitos grupės laikomos priešiškomis.  

„Mokslo sriubos“ tinklalaidėje apsilankęs psichologas Antanas Kairys pastebėjo, kad nors ir evoliucija lėmė žmogaus smegenų dalies susiformavimą, kuri atsakinga už loginį mąstymą, veiksmų numatymą ir vertinimą, vis tik pabėgti nuo pirmapradžių smegenyse veikiančių mechanizmų žmonija negali. Dėl šios priežasties žmonės pasineria į priklausomybes, depresiją, stengiasi savo išvaida, turtu ir galia pasirodyti prieš kitus, priima sprendimus patys gerai nesuvokdami kodėl, dėl kurių vėliau gali tik apgailestauti.

Mokslininkas taip pat pabrėžė, kad žmogaus, kaip vienalyčio ir nepriklausomo agento, idėja yra mitas, nes mūsų elgesį valdo daugybė pasąmonėje veikiančių mechanizmų, kurių mes net negalime suvokti. Tai paaiškinti siekia evoliucinė psichologija, analizuodama šiuos mechanizmus ir nurodydama, kokį poveikį jie turi žmonių elgesiui.

Pokalbio apie evoliucinę psichologiją su A. Kairiu klausykite „Mokslo sriubos“ „Youtube“ paskyroje, „Spotify“ bei „Soundcloud“ platformose:

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Mokslo sriuba

Komentarai ()