Mokslininkai pristatė patį blogiausią koronaviruso scenarijų Lietuvoje: suskaičiavo, kiek gali mirti ir kada būtų tikroji mirčių lavina (2)
Kokia yra tikroji situacija dėl sergamumo koronavirusine infekcija COVID-19 Lietuvoje ir kas mūsų laukia ateityje? Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai parengė du scenarijus – realųjį ir pesimistinį – kaip Lietuvoje galėtų toliau vystytis COVID-19 virusas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiuo du scenarijus pristate VU profesoriai Alfredas Račkauskas ir Remigijus Leipus bei Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Nerija Kuprevičienė.
Kiek būtų susirgusių ir mirusių?
Pagal realųjį scenarijų, pats susirgimų pikas Lietuvoje turėtų būti fiksuojamas gegužės pradžioje, kai turėtų būti nustatyta apie 3000 užsikrėtusiųjų.
Pagal šį realųjį scenarijų, mirčių šalyje skaičius turėtų pasiekti apie 208 mirtis, o daugiausia jų būtų fiksuojama nuo birželio iki liepos mėnesio.
„Turėtų būti apie gegužės pradžią, kada sergančiųjų skaičius bus didžiausias, ligoninių apkrovimas bus didžiausias“, – sakė profesorius R.Leipus.
Jei ši prognozė pasitvirtins, naujasis koronavirusas pražudys aštuonis kartus daugiau žmonių nei įprastas gripas.
Primename, kad per 2018–2019 metų sezoną nuo gripo mirė 26 Lietuvos gyventojai.
Pagal pesimistinį scenarijų, gegužės mėnesį užsikrėtusiųjų skaičius siektų 3135, o mirčių – 251.
Greitu metu tikisi epidemijos suvaldymo
Profesorius R.Leipus prognozavo, kad jau balandžio 9–12 dienomis turėtume sulaukti epidemijos suvaldymo.
Jis pateikė statistiką, kiek užsikrėtusiųjų koronavirusu galėtume turėti iki metų pabaigos.
„Grafikas rodo ir suminį susirgusiųjų skaičių. Realiu scenarijumi jų būtų apie 4,5 tūkst. iki metų pabaigos, o šiek tiek pesimistiškesniu atveju – beveik 6 tūkst.
Čia reikia priminti, kad daroma visokių prielaidų, kaip neregistruoti atvejai, kurių vis mažėja. Aišku, kitą savaitę padarytos prognozės bus tikslesnės“, – aiškino profesorius.
Pagal trumpalaikę prognozę, dar iki balandžio 7 d. turėtų būti užfiksuota apie tūkstantį patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų.
Šios prognozės pateikiamos tikintis, kad nebus antrosios viruso bangos.
Pasakė trumpalaikes prognozes
Minėtuosius modelius parengė maždaug maždaug prieš 2 savaites Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete suformuota darbo grupė, kurią sudaro matematikai, statistai ir informatikai.
Profesorius A.Račkauskas sakė, kad šiuo metu VU mokslininkai dirba dviem kryptimis: trumpalaikių prognozių (1–2 dienų) ir ilgalaikių prognozių, kurios prognozuoja visą epidemijos eigą, sudarymu.
A.Račkauskas pristatė trumpalaikę prognozę: „Šiandien turėjome 696 [infekuotuosius]. Rytoj bus 762. Yra tam tikras prognozės intervalas apytikris, kuris sako, kad prognozė gali šiek tiek pasislinkti. Bet turime du rėžius – 95 ir 80 proc. patikimumo“.
Mokslininkas pasidžiaugė: „Kol kas mums, grubiai pasakius, „šaudyti“ sekasi labai neblogai, nes paklaida būna 2–3 žmonių rėžiuose“.
Susidūrė su iššūkiais
Profesorius R.Leipus neslėpė, kad sudarinėti ilgalaikes COVID-19 paplitimo prognozes buvo sudėtinga, nes tai yra naujas virusas ir modeliuojamas jo plitimas taip pat naujas.
„Dėl to teko aiškintis visiškai nežinomus dalykus, pasinaudojant tais modeliais, kurie yra tinkami epidemijai modeliuoti. Teko tuos modelius patobulinti, patikslinti ir pritaikyti šio COVID-19 viruso plitimui“, – pasakojo R.Leipus.
Buvo pasitelktas klasikinis SEIR (angl. suspectible, exposed, infected, resistant) modelis. Jis buvo apibendrintas taip, kad galėtų įtraukti apsaugos priemones, karantiną, mirčių ir išgijimų skaičių.
Profesorius A.Račkauskas antrino, kad vienas didžiausių iššūkių, sudarinėjant prognozes buvo duomenys, kurie yra sunkiausiai suvaldomas dalykas.
„Iš pradžių teko tiesiog rankioti duomenis, po to atsirado įvairūs kanalai ir dabar negalime skųstis, kad trūktų duomenų“, – sakė A.Račkauskas.
Trys saugos lygmenys
Anot profesoriaus A.Račkausko, labai svarbus yra saugos parametras, kuris turi tris lygmenis.
„Pirmasis yra pasaulinis, nes atsiranda židinys ir visas pasaulis stengiasi suprasti, kas tai per židinys, ką jis dalys ir taip toliau. Bandoma mesti visas jėgas jam suvaldyti, sukurti vakciną ir panašiai.
Aišku, virusas toks landus, kad jis randa kelią, kaip pralįsti pro pasaulines apsaugos priemones. Tada lieka valstybėms kažkaip save izoliuoti ir su tuo virusu tvarkytis.
Tada valstybės imasi priemonių. Geriausia būtų apsitverti tvoras ir nieko neišleisti. Taip suvaldytume plitimą viruso. Bet taip negalima.
Lieka žmonės, piliečiai. Tai paskutinis barjeras virusui“, – paaiškino profesorius.
Įspėjo, kodėl svarbu saugotis
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė N.Kuprevičienė teigė, kad virusas dabar pateko į palankią plitimui terpę, todėl būtina imtis visų atsargumo priemonių.
„Džiaugiamės, kad turime lietuvių parengtą modelį su lietuvių duomenimis. Tai leidžia geriau matyti perspektyvas.
Kalbame apie naują sukėlėją ir imlią visuomenę, atsparumo virusui neturime. Virusas plinta nuo žmogaus žmogui nedideliu atstumu.
Tam, kad apsisaugotume, turime įgyvendinti visas sąlygas: viruso neperduoti vieni kitiems.
Šių priemonių dabar ir turime laikytis: kalbu apie socialinio atstumo laikymąsi ir visas būtinąsias apsaugos priemones“, – kalbėjo N.Kuprevičienė.
