Tymai ir „triperis“ ir trachoma. Šiomis užkrečiamosiomis ligomis lietuviai 1938 m. užsikrėsdavo dažniau negu bet kokiomis kitomis, rodo tų metų sergamumo duomenys. Lyginant situaciją 1938 m. su dabarties statistika matyti, kaip reikšmingai keitėsi padėtis Lietuvoje – daug ligų, prieš 80-85 metus kamavusių lietuvius, išnyko arba beveik išnyko. Bet yra ir tokių, kurių atvejų skaičius išaugo.

Portalas 15min sudaro galimybę susipažinti su 10-čia infekcinių ligų, kurių atvejų 1938 m. Lietuvoje buvo registruojama daugiausiai, ir palyginti, kiek šių ligų atvejų fiksuojama dabar.

Iš viso, Statistikos departamento turimais duomenimis, paremtais tarpukario Ligonių kasų informacija, 1938 m. Lietuvoje užfiksuoti 25 179 „užregistruoti susirgimai“. Į departamento skelbiamą 1938 m. susirgimų lentelę, kurią galima rasti apsilankius Oficialios statistikos portale, įtrauktos ne tik užkrečiamos ligos, tačiau jos sudaro absoliučią daugumą statistikoje užfiksuotų ligų.

10 vieta – skarlatina, 907 atvejai

Skarlatina – tai bakterijų sukeliama infekcinė liga, kuri pasireiškia karščiavimu, angina ir tipiškais bėrimais odoje. Šios ligos atvejų Lietuvoje 1938 m. užfiksuota 907.

Ši liga dar nenugalėta. Pastaraisiais metais skarlatinos atvejų skaičius Lietuvoje buvo didesnis negu tuomet. 2019 m. šalyje fiksuoti 2736 skarlatinos atvejai, o 2018 m. – 1205 atvejai.

Įdomu tai, kad per pastarąjį dešimtmetį skarlatinos atvejų skaičius 100 tūkstančių gyventojų Lietuvoje išaugo beveik penkis kartus, ypač ryškus augimas fiksuotas pernai.

Nuo skarlatinos, skirtingai negu nuo kitų ligų, skiepų nėra – pagrindinė prevencinė priemonė yra higiena.

9 vieta – vidurių šiltinė, 1057 atvejai

Vidurių šiltinė yra ūmi infekcinė liga, pasireiškianti karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, suretėjusiu širdies dažniu, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu, sausu kosuliu. Šios ligos atvejų 1938 m. fiksuota 1057.

Ši liga Lietuvoje dabartinėje Lietuvoje yra beveik išnykusi, bet ja užsikrėsti galima keliaujant šilto klimato šalyse Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje, kur liga vis dar paplitusi. Vykstant į tokias šalis rekomenduojama pasiskiepyti.

Vidurių šiltinės atvejai pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojami tik pavieniai (2016 ir 2017 m. – po vieną atvejį, 2018 m. – 2).

8 vieta – sifilis, 1 239 atvejai

Sifilis – tai lytiniu būdu plintanti infekcinė liga, pažeidžianti lyties organus, ant jų atsiranda opos. 1938 m. Lietuvoje fiksuoti 1239 sifilio atvejai.

Dabarties Lietuvoje ši liga gerokai retesnė. Sifilio atvejų 2016 m. fiksuota 151, 2017 m. – 158, 2018 m. – 130. Tad šios ligos atvejų sumažėjo maždaug 10 kartų.

7 vieta – kokliušas, 1267 atvejai

Kokliušas – tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. 1938 m. Lietuvoje fiksuoti 1267 kokliušo atvejai.

Dabar Lietuvoje ši liga, nuo kurios vaikai vaikystėje skiepijami, irgi fiksuojama gerokai rečiau. Kokliušo atvejų 2016 m. fiksuota 36, 2017 m. – 21, 2018 m. – 27. Tad užfiksuotų šios ligos atvejų sumažėjo apie 50 kartų.

6 vieta – džiova, 1580 atvejų

Tuberkuliozė (taip dabar įprastai vadinama džiova) yra bakterijų sukeliama ūmi infekcinė liga, kurios pagrindiniai simptomai – sunkus ilgalaikis kosulys, skausmas krūtinėje, skreplių ar kraujo atkosėjimas. 1938 m. Lietuvoje fiksuota 1580 tuberkuliozės atvejų.

Tuberkuliozės atvejų Lietuvoje lyginant su tarpukariu sumažėjo, bet ne taip reikšmingai negu kitų ligų. Šios ligos atvejų Lietuvoje 2016 m. fiksuota 1150, 2017 m. – 1116, 2018 m. – 922.

5 vieta – trachoma, 2283 atvejai

Trachoma – lėtinė užkrečiama akių liga, maždaug 5-10 proc. ja susergančių giliai pažeidžianti akis ar net sukelianti aklumą. Ja 1938 m. užsikrėtę buvo 2283 žmonės.

Trachomos atvejų Lietuvoje nebefiksuojama nuo 1962 m. Šią ligą nugalėti padėjo 1955 m. prasidėjęs masinis gyventojų tikrinimas ir intensyvus ligonių gydymas.

4 vieta – difteritas, 2733 atvejai

Difterija (taip dabar vadinamas difteritas) yra ūmi infekcinė liga, pasireiškianti karščiavimu, galvos skausmu, šalčio krėtimu, pasunkėjusiu kvėpavimu ir seilių rijimu. 1938 m. Lietuvoje fiksuota 2733 difterito atvejai.

Nuo šios ligos miršta apie 5-10 proc. ja užsikrėtusiųjų. Dar XIX a. pab. tai buvo viena pagrindinių vaikų mirties priežasčių Lietuvoje.

Dabar liga šalyje išnykusi. Difterijos (difterito) atvejų Lietuvoje nuo 2008 m. užfiksuoti vos trys, paskutinis – 2011 m. Šią ligą išnaikinti padėjo visuotinis skiepijimas.

3 vieta – gripas, 2 773 atvejai

Dabarties lietuviui gripas yra, ko gero, labiausiai girdėta iš visų į šį sąrašą patekusių ligų. 1938 m. nustatyti 2 773 ligos atvejai. Nustatomų šios ligos atvejų skaičius augo ypač reikšmingai.

2018 m. Lietuvoje nustatyti net 59 972 gripo atvejai – maždaug 20 kartų daugiau negu 1938 m. Tiesa, tikėtina, kad tokį išaugusį gripo atvejų skaičių lėmė geresnė šios ligos diagnostika. Svarbu prisiminti ir tai, kad nesergantys ypač sunkiomis ligomis tarpukariu į medicinos įstaigas dažnai išvis nesikreipdavo.

2 vieta – triperis (gonorėja), 4 045 atvejai

Gonorėja, anuomet vadinta triperiu, yra lytiškai plintanti infekcija, dažniausiai pasireiškianti vyrams. Ji pasireiškia pūlingomis išskyromis iš šlaplės, deginimo jausmu, skausmu šlapinantis. 1938 m. Lietuvoje fiksuoti 4 045 gonorėjos atvejai.

Gonorėja Lietuvoje nėra išnykusi, tačiau jos atveju dabar palyginus nedaug. Gonorėjos atvejų 2016 m. fiksuota 119, 2017 m. – 70, 2018 m. – 72. Tad šios ligos atvejų Lietuvoje registruojama maždaug 50 kartų mažiau negu 1938 m.

1 vieta – tymai, 5 729 atvejai

Tymai – tai virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Jų atvejų 1938 m. fiksuota daugiau nei bet kokios kitos ligos – 5729.

Šios ligos atvejų skaičius dabar reikšmingai sumažėjęs, nors kiek tiksliai – priklauso nuo to, kurie metai imami atskaitos tašku. Tymais 2018 m. sirgo vos 30 Lietuvos gyventojų – beveik 200 kartų mažiau negu 1938 m.

Bet 2019 m. įvykus protrūkiui, per metus Lietuvoje buvo užregistruoti net 834 tymų atvejai. Tiesa, net ir šis skaičius apie septynis kartus mažesnis negu atvejų skaičius tarpukariu.

Dar kelios įdomesnės ligos, kurios Lietuvoje išnyko

Toliau minimos ligos 1936-1938 m. Lietuvoje buvo fiksuojamos, nors jų atvejų nebuvo daug ir į dešimtuką jos nepateko. Dabartinėje Lietuvoje šių ligų nebėra.

Raupai. Kaip tokią ligą pirmiausia galima išskirti raupus. 1936 m. Lietuvoje buvo užfiksuotas vienas raupų, nuo kurių tarpukariu masiškai skiepyta, atvejis, ir tai buvo paskutinis atvejis Lietuvoje. Nuo tada Lietuvoje raupai niekada nefiksuoti, nebėra jų ir pasaulyje.

Raupsai. 1936-1938 m. Lietuvoje fiksuoti 7 raupsų atvejai. Paskutinis raupsų atvejis Lietuvoje fiksuotas 1977 m., nuo tada šalyje šios ligos nebėra.

Juodligė. 1936-1938 m. Lietuvoje fiksuoti 8 juodligės atvejai. Šios pavojingos ligos Lietuvoje irgi nebėra – paskutinis atvejis fiksuotas 1974 m.

Stabas (mėšlungis). Taip tuomet vadinta stabligė. 1936-1938 m. Lietuvoje fiksuoti 29 stabligės atvejai. Nuo šios ligos yra skiepai, bet į senatvę jų poveikis išnyksta, tad stabligė kartais fiksuojama ir dabar. 2009-2019 m. Lietuvoje fiksuota 17 stabligės atvejų, 8 užsikrėtę žmonės mirė.

Pasiutimas. Taip tuomet vadinta pasiutligė. 1936-1938 m. Lietuvoje fiksuoti 8 pasiutligės atvejai. Dabar Lietuvoje, įtarus užsikrėtimą šia liga, iškart skiepijama. Paskutinis pasiutligės atvejis fiksuotas 2007 m. Vilniuje, kuomet nuo pasiutligės mirė žmogus, kuriam keliaujant po Indiją įkando šuo. Paskutinis „savas“ atvejis, kuomet mirė Lietuvoje užsikrėtęs žmogus, fiksuotas dar keletą metų anksčiau.

Dėmėtoji šiltinė. Šios utėlių platinamos infekcinės ligos, kuri pasireiškia karščiavimu ir nervų sistemos pažeidimais, atvejų dabar Lietuvoje nebefiksuojama, bet 1936-1938 m. laikotarpiu dar fiksuoti 473 jos atvejai.

Letargiškas smegenų uždegimas. 1936-1938 m. Lietuvoje fiksuota 50 šios ligos atvejų. Ši liga nuo kitų straipsnyje minimų skiriasi tuo, kad jos sukėlėjas taip ir liko neišaiškintas. Tai smegenų liga, kuria susirgę žmonės dažnai prarasdavo gebėjimą kalbėti, judėti ir likdavo sustingę kaip statulos. 1915-1926 m. šia liga visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje susirgo keli milijonai žmonių, tačiau po to ligos atvejų dėl neaiškių priežasčių smarkiai sumažėjo, po II pasaulinio karo visame pasaulyje ji beveik nebefiksuojama. Kartais liga vadinama „didžiausia XX a. medicinos paslaptimi“.

Sergamumo statistika dabartinėje Lietuvoje parengta remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) viešai skelbiamais duomenimis.

Komentarai ()