Chemera - tai graikų mitologijos būtybė, pasižymėjusi net kelių skirtingų gyvūnų bruožais. Dabar mokslininkai chimeromis vadina gyvūnus, į kuriuos yra įterpta kitų gyvūnų ląstelių. Šįkart Bafalo universiteto mokslininkai sukūrė pelę su didžiausiu kada nors užfiksuotu žmogaus ląstelių skaičiumi.

Mokslininkai į pelės embrioną suleido kamieninių žmogaus ląstelių. Po dviejų savaičių jie ištyrė pelę ir pastebėjo, kad 4 % jos kūno sudaro žmogaus ląstelės. Tai, žinoma, nereiškia, kad ši pelė buvo 4 % žmogus. Tai vis tiek buvo pelė, nors ir turėjo didžiausią kada nors užfiksuotą žmogaus ląstelių skaičių.

Mokslininkai aptiko žmogaus ląstelių pelės kepenyse, smegenyse, akyse, širdyje, kraujyje ir kaulų čiulpuose. Jie patyrinėjo embriono DNR ir išsiaiškino, kad žmogaus ląstelės sudaro kažkur nuo 0,1 iki 4 % visų embriono ląstelių. Tolesni tyrimai rodo, kad tikrasis skaičius yra artimesnis viršutinei tų rėmų ribai.

Žmogaus ląstelių pėdsakai nebuvo aptikti besivystančiame reprodukciniame trakte. Tai yra geras reiškinys, nes mokslininkai nenorėtų leisti tokioms chimeroms daugintis lytiniu būdu. Tai būtų etinis košmaras. Kita vertus, etiniai klausimai visada lydės chimerų kūrimą.

Reikalas tame, kad mokslininkai nesistengia sukurti gyvūnų ir žmonių hibridų. Jų tikslas - persodinimui tinkamų organų auginimas gyvūnų kūnuose. Tai padėtų gelbėti gyvybes, nes kasmet tūkstančiai žmonių taip ir nesulaukia persodinimui tinkamų organų.

Chimeros kuriamos jau kelis dešimtmečius. 1984 metais mokslininkai sukūrė įdomų avies ir ožkos hibridą - šis gyvūnas gyveno daugmaž įprastą gyvenimą. Tuo tarpu praeitą gruodį kinų mokslininkai sukūrė dvi beždžionės-kiaulės chimeras, kurios išgyveno vos savaitę. Tai rodo, kad pats chimerų kūrimo procesas turi labai siaurą sėkmės langą ir metodai vis dar yra tobulintini.

Komentarai ()