Jei norite iš sporto išspausti maksimalią naudą, laikykitės šio grafiko – kūnas jums už tai tik padėkos  (1)

Surasti laiko pasimankštinti gali būti tikras iššūkis: daugelis mūsų, atradę laisvą minutę, šiaip ne taip prisiverčia pabėgioti ar paplušėti sporto salėje. Tačiau tyrimai rodo, kad jei iš tiesų iš sporto norite išspausti visą naudą, sportuoti reikia tuo pačiu paros metu kasdien. Už tokį grafiką jūsų kūnas jums atsidėkos.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

2019-aisiais atliktas tyrimas, kuriam vadovavo Jungtinių Valstijų Brauno universiteto Alperto medicinos mokyklos mokslininkai, parodė, kad visiškai nesvarbu, ar švintant mėgaujatės joga, ar saulei leidžiantis važinėjatės dviračiu: siekiant numesti svorio, svarbiausias dalykas yra nuoseklumas.

Jungtinių Valstijų Sveikatos ir socialinių paslaugų departamentas rekomenduoja kiekvieną savaitę dvi su puse valandos skirti vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui – tai mažiausia, ką galime padaryti, kad išliktume sveiki. Be to, ne mažiau nei 10 minučių kiekvieno užsiėmimo metu reikia skirti kardiopratimams.

Ko gero, nereikia nė sakyti, kad jei jūsų sveikata ir fizinė forma gera, veikiausiai atitinkate šį reikalavimą. Tačiau daugelis tų, kam sunkiai sekasi numesti svorio arba jį išlaikyti, dažnai ieško jiems padėsiančių stebuklingų pratimų.

Kaip rašo sciencealert.com, pasitelkę tyrimo, analizavusio 375 asmenų, kurie sportavo tam, kad numestų svorio, fizinio aktyvumo rezultatus, 2019 m. tyrimą atlikę mokslininkai nustatė tvirtą ryšį tarp sporto, kai pasirenkamas krūvis yra nuo vidutinio iki didelio intensyvumo ir sportuojama tuo pačiu dienos metu, ir laiko, praleisto sportuojant.

Apytikriai pusė savanorių buvo vyturiai, o tai, turint omenyje ankstesnį tų pačių mokslininkų tyrimą, gali rodyti, kad fizinis aktyvumas pačioje dienos pradžioje yra tinkamiausias sprendimas.

Šis pirmenybės teikimas reguliarumui gali būti nulemtas mūsų požiūrio į dienotvarkę.

Veiklos, kurias esame užsibrėžę padaryti nustatytu laiku – pavyzdžiui, paimti vaikus iš darželio ir mokyklos, eiti į darbą ar dalyvauti susitikimuose – iš tiesų nėra tie dalykai, apie kuriuos daug sąmoningai mąstome.

Psichologijos srityje tokie pasikartojimai, kuriems nereikalingas sąmoningas apmąstymas, vadinami automatiškumu. Jau įrodyta, kad tai yra svarbus aspektas bandant palaikyti reguliarų sportavimo režimą.

Kai aktyviai svarstome, kaip galėtume į dienotvarkę įterpti greitą pasivaikščiojimą ar treniruotę, labai tikėtina, kad veikiau ne visą dėmesį skirsime sportui, o mėginsime sutrumpinti pulsą didinančioms veikloms skirtą laiką.

Panašu, kad gebėjimo reguliariai sportuoti paslaptis tokia: sportą reikia sieti su tam tikromis jau mintyse egzistuojančiomis „užuominomis“ ar priminimais dėl susitikimo ar kitos paskirtos veiklos, kurios neįmanoma išvengti, tokiu būdu sumažinant pastangas, reikalingas veikloms planuoti, ir motyvacijos, kad joms pasiryžtume, atradimo būtinybę.

Juk galima 7.30 val. suspėti į autobusą, užsukti trumpai treniruotei netoli darbo vietos ir devintą ryto jau būti kasdieniniame privalomame susitikime. Arba, jei esate ne vyturys, o pelėda, sugrįžę namo galite išsiruošti pabėgioti.

Ėjimas iki stotelės ryte gali būti įprotis, bet jo negalima priskirti prie sporto. Atsitiktines sportines veiklas galima paversti rutinos dalimi, bet tik tokias, kurios priverčia širdį pastebimai smarkiau dirbti ir reikalauja pastangų.

„Pasikartojančios sportinės veiklos, kai remiamasi nuosekliais priminimais ir užuominomis – tai gali būti tas pats paros metas arba ta pati vieta – gali padėti įtvirtinti sportinės veiklos ir šių užuominų ryšį“, – aiškina mokslininkai.

Pats tyrimas iš esmės demonstruoja, kaip sukuriamas toks sudėtingas sportavimo įprotis. Tačiau negalima atmesti asmeninių motyvacinių aspektų, be to, prieš pateikiant galutines išvadas reikia atlikti daugiau tyrimų.

„Bus svarbu nustatyti ir tai, ar egzistuoja konkretus paros metas, palankesnis išvystyti fizinio aktyvumo įgūdį tiems asmenims, kurių pradinis fizinio aktyvumo lygis yra žemas“, – 2019-aisiais sakė viena iš „Obesity“ paskelbto tyrimo autorių Leah Schumacher.

Kiek mažiau nei trečdalis visų moterų ir beveik ketvirtadalis vyrų visame pasaulyje nepasiekia tokio fizinio aktyvumo lygmens, kuris padėtų jiems išlikti sveikiems.

To priežastys, žinoma, yra įvairios ir sudėtingos, be to, panašu, kad jis yra susijusios su tuo, kiek iš tiesų laisvalaikio turime.

Reguliariai skirti laiko sportui nėra lengva, ypač užimtiems žmonėms, tačiau tos dvi su puse valandos per savaitę yra nepaprastai svarbios. Tereikia išsirinkti tinkamą laiką ir laikytis režimo.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(5)
(5)
(0)

Komentarai (1)