„SpaceX“ astronautai įžengė į Tarptautinę kosminę stotį: ekspertai įspėja – ši „SpaceX“ sėkmė yra „nerimo signalas“ Rusijos kosmoso agentūrai (Video) (9)
Šį šeštadienį „SpaceX“ pradėjo istorinį skrydį į kosmosą. Po beveik 10 metų du amerikiečių astronautai į kosmosą pakilo iš JAV teritorijos ir tą pirmą kartą padarė su privačios kompanijos erdvėlaiviu. Jie jau prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties ir ekspertai yra atviri – tokia sėkmė nieko gero nežada Rusijos kosmoso agentūrai „Roskosmos“.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šį šeštadienį, 22 val. 22 min. Lietuvos laiku, į kosmosą pakilo „Falcon 9“ raketos genama „Crew Dragon“ kapsulė su joje įsitaisiusiais dviem Amerikos astronautais. Ir taip prasidėjo istorinė „Demo-2“ misija.
„Demo-2“ misija tapo pirmuoju pilotuojamu skrydžiu iš JAV teritorijos, po to, kai 2011-aisias buvo nutraukta Šatlų programa. Plius, tai yra pirmasis privačios kompanijos surengtas skrydis į kosmosą.
Štai kaip vyko pats pakilimas:
O čia keletas įspūdingų pakilimo kadrų:
Praėjus mažiau nei 19 valandų po „Crew Dragon“ kapsulės pakilimo, astronautai pasiekė Tarptautinę kosminę stotį.
Apie 17:30 val. Lietuvos laiku erdvėlaivis sėkmingai prisijungė prie TKS ir po maždaug dar trijų valandų 49-erių Robertas Behnkenas ir 53-ejų Douglasas Hurleyus išsilaipino stotyje.
„Drakonas atvyko“, - patvirtino NASA astronautas ir TKS įgulos narys Chrisas Cassidys. „Sveikiname atvykusią Drakono įgulą, Bobą ir Douglasą.“
Štai kaip „Crew Dragon“ prisijungė prie TKS:
O čia momentas, kai „Crew Dragon“ įgula išsilaipino TKS stotyje:
JAV prezidentas NASA ir „SpaceX“ pasiekimą pavadino „žygdarbiu“ ir teigė, kad tai yra daugiau nei istorinis momentas.
„Mes matėme žygdarbį. Šis startas žymi drąsų ir triumfuojantį JAV sugrįžimą į žvaigždes. Komercinė astronautika yra ateitis“, - tvirtino tiesiogiai „Crew Dragon“ skrydį stebėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Prezidentas netgi pridūrė, kad „netrukus nusileisime Marse ir turėsime geriausius ginklus, kokius tik galima įsivaizduoti. Mes garantuosime tolesnį JAV dominavimą kosmose.“
Nors pagrindinis „Demo-2“ misijos etapas yra užbaigtas, tačiau tiek Elonas Muskas, tiek ir NASA vadovas Jimas Bridenstineas pabrėžia, kad laukia dar daug darbo ir svarbiausia yra, kad „Crew Dragon“ astronautai sėkmingai grįžtų namo.
Dabar tikimasi, kad bent mėnesį laiko vyks įvairūs bandymai, eksperimentai ir „Crew Dragon“ kapsulė bus prikabinta prie TKS. Skaičiuojama, kad tokioje būsenoje „Crew Dragon“ kapsulė gali išbūti iki trijų mėnesių.
Ką ši NASA, „SpaceX“ ir JAV sėkmė reiškia Rusijos kosmoso agentūrai „Roskosmos“?
Nors „Roskosmos“ ir pasveikino JAV bei „SpaceX“ su sėkmingu skrydžiu, tačiau ekspertai tvirtina, kad toks skrydis turėjo tapti „rimtu signalu sunerimti“.
Kai buvo uždaryta Šatlų programa, nuo 2011 metų JAV astronautų skraidinimas į kosmosą vyko tik iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane.
„Tokie skrydžiai Maskvai buvo suteikę galimybę ir toliau statyti Sojuz erdvėlaivius bei turėti stiprų balsą derantis dėl TKS“, - tvirtina Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro kosmoso politikos specialistė Isabelle Sourbes-Verger.
Neverta pamiršti ir to, kad tokios išskirtinės sąlygos Rusijos kosmoso agentūrai atnešė daug pelno. Viena vieta „Sojuz“ erdvėlaivyje NASA agentūrai kainuoja apie 80 mln. JAV dolerių. Elonas teigia, kad skrydžio bilietas su „Crew Dragon“ kainuos apie 60 mln. JAV dolerių.
Akivaizdu, kad NASA tai yra patrauklesnis finansinis pasiūlymas, o be to ir vietinė kompanija ir nereikia nuolaidžiauti Rusijai.
Jei „SpaceX“ perims visus Amerikos astronautų skrydžius – „metiniai Roskosmos nuostoliai gali viršyti 200 mln. JAV dolerių, o tai yra didelis nuostolis, kadangi visas agentūros metinis biudžetas siekia apie 2 mlrd. dolerių“, - teigia Maskvoje veikiančios Ciolkovskio kosmonautikos akademijos ekspertas Andrejus Ioninas.
„Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas iškart pareiškė, kad Rusija ketina sumažinti skrydžių kainą 30 mln. JAV dolerių, bet ekspertai tokiais teiginiais labai stipriai abejoja.
„Rusijai reikėtų keisti visą gamybos procesą, jei nori taip atpiginti skrydžius“, - teigia Andrejus.
Arba būtų galima pasinaudoti mainų sistema, kurią pasiūlė NASA vadovas Jimas Bridenstineas: už kiekvieną rusą, skraidinamą JAV erdvėlaiviu, vienas amerikietis galėtų skristi erdvėlaiviu „Sojuz“.
Ekspertai siūlo į viską žvelgti iš platesnės perspektyvos ir suvokti, kad tokia „SpaceX“ sėkmė ir sėkmingai įgyvendinamos ambicijos yra labai rimtas signalas Rusijos kosmoso pramonei, „kuri yra gerokai prastesnės būklės, nei pripažįsta jos vadovai“, - tvirtina Andrejus.
Jei prieš 10 metų kone visą kosminių skrydžių kontrolę savo rankose laikė Rusija, tai dabar konkurenciją kuria „SpaceX“ ir ta pati Kinija, kuriai nei pinigų, nei žmogiškųjų išteklių bei protingo vadovavimo nestinga.
„Kai mes ėmėme netekti skrydžių rinkos dalies, Roskosmos sakė, kad viskas yra gerai, nes mes vieninteliai, kurie siunčia žmones į Tarptautinę kosminę stotį. Dabar tas figos lapelis nukrito“, – teigia ekspertas Andrejus Ioninas.
Pastaraisiais metais Rusijos kosmoso sektorių ištiko ir daugybė įvairių nesėkmių: šalis prarado brangių erdvėlaivių ir palydovų bei sukrėtė ne vienas korupcijos skandalas.
Ekspertai perspėja, kad „SpaceX“ ambicijos dabar išaugs dar labiau ir kompanijos, siekiančios skraidinti žmones į Marsą triumfas gali negrįžtamai palikti Rusiją už kitų šalių nugaros.