Azotas - 7-as periodinės elementų lentelės narys. Didžiąją mūsų kvėpuojamo oro dalį sudaro azotas, tačiau šis elementas mokslininkams visada kėlė klausimų. Kodėl jis neturi vadinamosios juodosios formos? Turi ir ją ką tik sukūrė Bairoito universiteto mokslininkai.

Periodinė elementų lentelė yra ypatinga tuo, kad šalia visada surasite panašius elementus. Azotas yra lengviausias 15-ojo stulpelio elementas, todėl yra jo viršuje. Tie stulpeliai (ar grupės) nėra sudaryti atsitiktinai. Mokslininkai pastebėjo, kad slėgis viršuje esantiems elementams dažnai suteikia žemiau esančių elementų savybių. Kitaip tariant, slėgis padeda kurti alotropus. Ozonas yra deguonies alotropas, o deimantas - anglies.

Azotas turi tik vieną žinomą alotropą - dinitrogeną. Azotas neturi nei vieno alotropo, kuris savo savybėmis primintų žemiau esančius elementus. Ir tai yra keista. Juolab, kad azoto bandymams tikrai netrūksta - jis juk sudaro beveik 80 % mūsų kvėpuojamo oro!

Bairoito universiteto mokslininkai Vokietijoje atliko rimtą bandymą sukurti naują azoto alotropą. Tam jie pasitelkė deimantinius spaustuvus, kurie azoto mėginį galėjo suspausti iki 1,4 milijonų atmosferų slėgiu. Tuo pat metu azotas įkaitintas iki 4000 laipsnių Celsijaus. Rezultatas - tai, ką mokslininkai pavadino juoduoju azotu.

Juodasis azotas - tai kristaline struktūra pasižymintis azoto alotropas, kuris, beje, dar yra ir laidus elektrai tarsi koks grafenas. Jei sugalvotume, kaip jį pagaminti paprasčiau, juodasis azotas galėtų būti naudojamas elektronikoje. Be to, juodasis azotas nėra stabilus - pašalinus slėgį ir karštį jis tiesiog pranyksta.

Mokslininkai džiaugiasi pagaliau įrodę, kad azotas nėra ypatingas - jį veikia tie patys dėsniai kaip ir deguonį ar anglį. Tas juodasis azotas savo savybėmis yra panašus į juodąjį fosforą, o fosforas periodinėje elementų lentelėje yra tiesiai po azotu. Žinoma, mokslinkau tęs tyrimus su juoduoju azotu ir galbūt artimoje ateityje apie jį žinosime daugiau.

Komentarai ()