Mūsų sveikatos būklė priklauso nuo... nosies? Naujausi tyrimai rodo labai įdomų ryšį ()
Plačiai skelbta, kad mūsų žarnyno bakterijos gali turėti tiesioginės įtakos mūsų sveikatai. Tačiau naujausias mokslinis tyrimas rodo, kad egzistuoja ryšys tarp mūsų sveikatos ir mikrobiomos mūsų... nosyje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sciencealert.com tikina, kad tikrai taip. Mūsų nosyje gyvena daugybė mikroorganizmų, kaip ir kitose kūno vietose. Ir skirtingos „gerosios“ ir „blogosios“ bakterijos, esančios konkrečiai nosies ertmėje, galiausiai gali mus apsaugoti nuo tam tikrų sveikatos problemų arba padidinti jų riziką.
Atlikti tokį tyrimą paskatino vienos iš tyrėjų motina, kuri niekaip negalėjo atsikratyti galvos skausmų ir chroniško sinusito. „Mano mama išbandė daugybę įvairiausių būdų, tačiau niekas nepadėjo, – sakė Antverpeno universiteto Belgijoje mikrobiologė Sarah Lebeer. – Galvojau, kad labai gaila, kad negalėjau jai pasiūlyti kokių nors gerųjų bakterijų ar probiotikų nosiai. Niekas iki šiol to netyrinėjo.“
S. Lebeer ir jos komanda ištyrė šimto sveikų savanorių ir 225 žmonių, kenčiančių nuo chroniško sinusito, nosies bakterijas ir nustatė iš viso 30 skirtingų bakterijų šeimų. Ypač išsiskyrė viena šeima – laktobakterijos.
Sveikų tyrimo dalyvių nosies ertmėje jų buvo gerokai daugiau. Kai kuriais atvejais net iki dešimties kartų daugiau. Viena specifinė atmaina – Lacticaseibacillus – buvo ypatingai prisitaikiusi prie gyvenimo nosies ertmėje ir išvystė unikalių genų, kurie prisitaikė prie didelio deguonies kiekio nosies ertmėje, ir naudoja vadinamas fimbrijas (blakstienėles), kad prisikabintų.
Kita mokslininkų problema buvo ištirti, ar įmanoma tokių laktobakterijų kiekį nosies ertmėje padidinti dirbtinai naudojant kokį nors probiotiką. Tai vargiai galima patikrinti naudojant gyvinį modelį.
„Iš tiesų nėra tikrai gerų gyvūninių ar mechaninių modelių išstudijuoti nosies bakterijų ir žmogiškojo šeimininko sąveikavimą, – sakė S. Lebeer. – Pelių nosies mikrobioma tikrai skiriasi nuo žmonių.“
Galiausiai mokslininkų komanda atliko eksperimentą, kurio metu dvi savaites dukart per dieną viena laktobakterijų atmaina buvo purškiama į dvidešimties sveikų savanorių nosis. Nors mūsų nosies ertmė paprastai išfiltruoja svetimkūnius, šiuo atveju bakterijos sugebėjo kolonizuotis.
Tokios intervencijos potencialus poveikis sveikatai nebuvo moksliškai išmatuotas, tačiau kai kurie dalyviai sakė, kad jiems tapo lengviau kvėpuoti. Iš esmės tai rodo, kad gali būti įmanoma vartoti tokius probiotikus įtraukiant juos per nosį. Svarbu paminėti, kad šiame tyrime dalyvavo santykinai mažas skaičius žmonių, o tai reiškia, kad dar per anksti daryti kokias nors bendro pobūdžio išvadas apie galimą poveikį plačiajai visuomenei. Ir mokslininkai tikrai nerekomenduoja traukti per nosį kokio natūralaus jogurto!!!
Tačiau šis mokslinis tyrimas pateikia pakankami įrodymų, kad mūsų nosies mikrobioma gali veikti mūsų sveikatą, kaip ir mūsų žarnyno mikrobiomą bei bakterijos, esančios kitose kūno vietose. Galbūt vėliau mokslininkams pavyks sukurti saugų ir efektyvų gydymą, kuris padės nosies ertmėje užauginti daugiau gerųjų bakterijų, kurios pagerins sveikatą.
„Mes manome, kad tam tikriems pacientams tikrai padės jų mikrobiomos pakoregavimas bei gerųjų bakterijų naudojimas per nosį, siekiant palengvinti tam tikrus simptomus, – sakė S. Lebeer. – Tačiau mūsų dar laukia ilgas kelias iki klinikinių ir kitų tyrimų.“
Šio tyrimo išvados paskelbtos leidinyje „Cell Reports“.