Kaip susidaro ir veikia cunamiai? Tarsi įprastos bangos – su tiesiog stulbinamomis savybėmis (4)
Cunamiai yra didelės, galingos bangos, kurias sukuria po jūromis ir vandenynais vykstantys Žemės poslinkiai – žemės drebėjimai. Tačiau ne visi Žemės poslinkiai sukuria šias bangas – pakankamai daug jų neturi jokio poveikio.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Cunamis susidaro, nes vandenyno vandens masė išmušama iš savo pozicijos – ir, panašiai kaip metant akmenuką į tvenkinį, susiformuoja bangos. Vandens išmušimas iš savo pozicijos cunamio metu sukuria labai ilgą bangą – kartais net iki 200 kilometrų ilgio. Šios bangos keliauja prognozuojamu būdu, kurį nulemia vandens gylis. Bet kas, pasitelkęs skaičiavimo mašinėlę, gali nuspėti šios bangos greitį – tereikia padauginti vandens gylį 9,81 karto ir iš gauto rezultato ištraukti kvadratinę šaknį. Tad jeigu vandenyno gylis yra 5000 metrų, bangos greitis sieks 221 metro per sekundę – arba 800 kilometrų per valandą. Tokį greitį išvysto keleivinis lėktuvas. Nepaisant tokio bangos greičio ir galingumo, įprastai jos aukštis neviršija 1 metro. Jai prireiktų 15 minučių aplenkti laivą – ir tą net būtų sunku pastebėti.
Kai banga pasiekia kranto liniją, bangos greitis staiga sumažėja iki 50 kilometrų per valandą – tačiau galinė bangos dalis didesniame gylyje vis dar keliauja greičiau ir todėl ima gaudyti priekinę bangos dalį – tad susidaro vandens sangrūda.
Visas šis vanduo turi kažkur sutilpti, todėl jis keliauja aukštyn – į 10, 20 ar net 30 metrų aukštį. Ši vandens siena galiausiai atkeliauja į krantą maždaug 30-50 kilometrų per valandą greičiu – ir ima viską naikinti.
O kodėl prieš cunamį sumažėja vandens lygmuo? Kadangi tai yra kaip atoslūgis – atoslūgis iškeliauja, o tuomet grįžta. Seniau visa tai būdavo vadinama „atoslūgio bangomis“ – kadangi jos elgiasi kaip atoslūgis. Vandens dalelės neiškeliauja iš žemės drebėjimo epicentro, jos ima svyruoti pirmyn ir atgal, o potvynio srautas elgiasi visiškai taip pat.
Artėjant cunamiui, vanduo atsitraukia nuo kranto, kad imtų maitinti artėjančią bangą. Atoslūgio metu banga yra tokia ilga, kad viskas vyksta labai lėtai, net keletą valandų.
Stebėdami trumpą „vėjo bangą“, mes matome šį procesą kas keletą sekundžių, kai šokinėjame per bangas krante.
Cunamis yra pakankamai trumpas, todėl veikia labai greitai – tai yra per kelias minutes – tačiau pakankamai ilgai, kad su savimi atsineštų didžiulę energiją. Žvelgiant iš fizikos pozicijų, cunamiai nėra kažkuo ypatingi – jie yra tarsi įprastos bangos. Tačiau jų savybės yra tiesiog stulbinamos.
