Mėnulio amžiaus paslaptis - naujas tyrimas nurodo, kad Žemės palydovas yra jaunesnis nei manyta ()
Mėnulis atsirado tada, kai į jauną Žemę atsitrenkė maždaug Marso dydžio planeta Tėja. Smūgis išmušė dalį Žemės medžiagos į orbitą, o dalis šios medžiagos susikaupė į palydovą. Visa tai nutiko pačioje Saulės sistemos jaunystėje, maždaug prieš 4,5 milijardo metų. Bet kada tiksliau?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ilgą laiką buvo manoma, kad Mėnulio amžius praktiškai toks pat, kaip ir Žemės – maždaug 4,51 milijardo metų, arba vos 55 milijonais metų mažesnis, nei visos Saulės sistemos. Bet naujo tyrimo autoriai teigia, kad palydovas yra 85 milijonais metų jaunesnis.
Tyrėjai sukūrė naują skaitmeninį modelį, kuriuo apskaičiavo tik susiformavusio Mėnulio stingimo eigą. Mėnulis iš pradžių buvo padengtas labai storu magmos sluoksniu, kuris po truputį atvėso. Žinodami Mėnulio plutos ir kitų uolienų savybes, mokslininkai apskaičiavo, kad sustingimas užtruko 150-200 milijonų metų.
Taip pat modelis parodė, kad stingstančios magmos sudėtis gerokai keitėsi – tad keitėsi ir uolienos, susidarančios jai vėstant. Šiuos rezultatus palyginus su žinomų Mėnulio uolienų amžiumi, nustatytas ir paties Mėnulio susiformavimo laikas – prieš 4,425 milijardo metų, plius minus 25 milijonai.
Įdomu tai, kad šis amžius puikiai atitinka Žemės amžių, gaunamą matuojant radioaktyvių urano ir švino izotopų santykius. Tad galima teigti, jog šie izotopai žymi laiką, kai Tėjos smūgis supurtė Žemę ir padėjo atsisluoksniuoti jos branduoliui bei mantijai.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Science Advances“.
