Kokia urbanizuotų vietovių įtaka sveikatai? Pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose (Lietuvoje – 67 proc.). Tikėtina, kad ši dalis didės. Miestuose oro užterštumas yra didesnis nei kitose vietovėse. Oro tarša siejama su piktybiniais navikais, kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Europos Aplinkos Agentūros duomenimis, Lietuvoje 2016 m. dėl orą teršiančių kietųjų dalelių KD2.5 poveikio įvyko 2600 ankstyvų mirčių.

Vis daugiau mokslinių tyrimų pasaulyje ir Lietuvoje atskleidžia sąsajas tarp gyvenimo mieste ir sveikatos. Tyrimai rodo, kad miestų gyventojai, kurių gyvenamojoje aplinkoje yra daugiau žaliųjų erdvių, yra geresnės fizinės ir psichinės sveikatos palyginus su miestų gyventojais, kurių aplinkoje žaliųjų erdvių yra mažai. Lietuvos mokslininkai nustatė, kad asmenų, gyvenančių toliau kaip 350 metrų nuo parko ir arčiau kaip 200 metrų iki judraus kelio, rizika sirgti hipertenzija yra didesnė palyginus su asmenimis kurie gyvena arčiau kaip 350 metrų iki miesto parko ir toliau kaip 200 metrų nuo judraus kelio.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų tyrimo duomenimis, vaikščiojimas parke turi didesnį teigiamą poveikį pacientų širdies veiklai (kraujospūdžiui, pulso dažniui) nei vaikščiojimas urbanizuotose teritorijose. Autoriai daro išvadą, kad po ūmių širdies ir kraujagyslių ligų vaikščiojimas žalioje aplinkoje yra naudingas ir turėtų būti skatinamas. Pastebėta, kad vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusių asmenų geresnė psichologinė būklė yra susijusi su jų ilgaamžiškumu ir mažesniu mirtingumu.

Keturiuose Europos miestuose Ispanijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad ilgesnis laikas, praleistas žaliosiose erdvėse, buvo susijęs su geresne psichine sveikata ir gyvybingumu. Tyrimai rodo, kad daugiau žalumos gyvenamuosiuose rajonuose yra naudinga vaikų fiziniam vystymuisi: vaikai, gyvenantys vietose, kur žalumos mažiau, dažniau būna nutukę. Autorių teigimu, buvimas žaliose erdvėse yra rekomenduotina vaikų viršsvorio ir nutukimo mažinimo priemonė.

Taip pat, nustatyta, kad kasdien į darbą vykstančių natūraliomis gamtinėmis erdvėmis žmonių psichinė sveikata buvo geresnė, ypač jei jie važiavo dviračiu arba ėjo pėsčiomis. Tyrimo išvada - miestai turėtų investuoti į dviračių ir pėsčiųjų takus žaliosiose erdvėse, kuriais gyventojai galėtų vykti į darbą ir mokymo įstaigas.

Yra duomenų, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis reikšmingai padidina alergijų riziką. Suaugę asmenys, paveikti didžiausių kietųjų dalelių KD10 koncentracijų, du kartus dažniau sirgo alergijomis nei mažai paveikti asmenys. Tyrimu nustatyta kad oro tarša neigiamai veikia asmenų, gyvenančių daugiabučiuose namuose, arterinį kraujospūdį, cholesterolio ir trigliceridų lygį kraujyje. Ištyrus 3292 Kauno moterų, rasta, kad rizika pagimdyti mažo svorio kūdikį bei priešlaikinio gimdymo rizika buvo didesnė moterims, nėštumo metu buvusioms didesniame azoto dioksido (oro teršalo, kurio pagrindinis šaltinis - transportas) poveikyje.

Taip pat nustatyta, kad mažesnis gyvenamosios aplinkos oro taršos (dėl transporto) poveikis nėštumo metu ir ankstyvoje vaikystėje, buvo susijęs su ilgesnėmis leukocitų telomeromis 8 metų amžiaus vaikams (telomerų trumpėjimas parodo biologinį senėjimą). Taigi, oro taršos mažinimas pradedant jau vaikyste gali prailginti žmonių gyvenimą.

Moksliniai tyrimai pasaulyje ir Lietuvoje atskleidžia, kad miestų aplinka ir oras yra svarbus sveikatos veiksnys. Esant daugiau žaliųjų erdvių miestuose, pagerėja oro kokybė, sumažėja transporto triukšmas, sumažėja „karščio salų“ neigiamas poveikis, padidėja gamtinė įvairovė, taip pat padidėja gyventojų fizinis aktyvumas, geriau atsistato fizinės bei psichinės jėgos, sumažėja stresas.

Žaliosios erdvės yra susijusios su geresne psichine sveikata, nauda imuninei sistemai ir medžiagų apykaitai, geresnėmis nėštumų baigtimis, mažesniu sergamumu širdies ir kraujagyslių ligomis bei mažesne ankstyvos mirties rizika. Žaliosios erdvės yra siejamos ir su žalingais veiksniais (alergenų, pesticidų, herbicidų poveikis, erkių pernešamos ligos (Laimo liga), traumos ar per didelis ultravioletinių saulės spindulių poveikis). Tačiau, daugelis mokslinių tyrimų rodo neabejotiną žaliųjų erdvių naudą sveikatai.

Kokia aplinkos oro taršos įtaka rizikai susirgti vėžiu? Tarptautinės Vėžio Tyrimo Agentūros ekspertai, išnagrinėję mokslinių tyrimų duomenis, 2013 m. patvirtino, kad aplinkos oro tarša yra vėžio priežastis. Mažos, į dulkes panašios vienos milijoninės metro dydžio dalelės, vadinamos „kietosiomis dalelėmis“ (KD), yra aplinkos oro taršos komponentas. Mažiausios kietosios dalelės KD10 ir KD2.5 yra siejamos su aplinkos oro taršos sukeliamu plaučių vėžiu. Neabejotina, kad didžiausią riziką susirgti vėžiu kelia rūkymas. Rūkymas yra 8 iš 10 plaučių vėžio atvejų priežastis, tuo tarpu su oro tarša siejama apytiksliai 1 iš 10 plaučių vėžio atvejų.

Ar dėl oro taršos COVID-19 pandemija yra pavojingesnė? Didžiausia rizika užsikrėsti COVID-19 yra kontakto su infekuotu žmogumi metu. Didelės įtakos ligos baigčiai turi sveikatos priežiūros kokybė. Tačiau manoma, kad oro tarša taip pat yra svarbi. Oro tarša susilpnina širdies ir kraujagyslių organų sistemą, dėl to užsikrėtus COVID-19 padidėja mirties rizika. Oro tarša gali sukelti uždegimą plaučiuose, tai didina tikimybę užsikrėsti virusu. Taip pat manoma, kad ore esančios teršalų dalelės gali pernešti virusą toliau ir taip prisidėti prie viruso plitimo.

Ar oro tarša yra susijusi su SARS-CoV-2 infekcija, patikimų įrodymų dar nėra, tačiau vykdomi moksliniai tyrimai pateikė kai kuriuos preliminarius rezultatus. JAV Harvardo mokslininkų tyrimas nustatė, kad oro tarša yra susijusi su didesniu mirtingumu nuo COVID-19. Paskelbtas preliminarus straipsnis, kuriame parodyta, kad asmenų, dešimtmečiais gyvenančių regione su didele kietųjų dalelių koncentracija ore, rizika mirti nuo COVID-19 buvo 8% didesnė lyginant su asmenimis, gyvenančiais regione, kur tarša yra mažesnė. Tyrėjai daro išvadą, kad regionuose su didesne oro tarša bus daugiau hospitalizuotų ligonių, daugiau mirčių ir reikės daugiau lėšų.

Tyrimu 324 miestuose Kinijoje rasta, kad didesnė NO2 ar KD2.5 koncentracija 5 metų laikotarpiu iki pandemijos buvo susijusi su atitinkamai 22 proc. ir 15 proc. daugiau COVID-19 atvejų ir 19 proc. ir 10 proc. daugiau sunkių infekcijų. Tyrimas, atliktas keturiose labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiose Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje - parodė, kad oro tarša yra vienas iš svarbiausių COVID-19 mirties riziką didinančių veiksnių. Tarp 4443 mirčių nuo COVID-19, didžioji dalis (78%) įvyko penkiuose regionuose šiaurės Italijoje ir Ispanijoje. Šiuose regionuose taip pat registruojama didžiausia tarša azoto dioksidu (NO2), kenksmingai veikiančiu žmogaus kvėpavimo organus. Šių regionų geografiniai ypatumai lemia atmosferos slėgį, nepalankų oro teršalų sklaidai. Autoriai teigia, kad nuodydami savo aplinką, nuodijame save - kvėpavimo takams patiriant teršalų poveikį, jų gebėjimas kovoti su infekcijomis sumažėja.Italijoje COVID-19 virusas rastas taršos tyrimams paimtuose oro mėginiuose. Manoma, kad orą teršiančios dalelės gali pernešti virusą toliau ir užkrėsti daugiau žmonių.

Dar nežinoma, ar virusas išlieka gyvybingas ant šių dalelių. Italijos atliktu tyrimu nustatyta reikšminga koreliacija tarp ilgalaikės oro kokybės ir COVID-19 atvejų skaičiaus. Ar po COVID-19 Lietuvos miestai taps palankesni sveikatai? Karantino metu oro tarša pasaulyje sumažėjo dėl mažesnio naftos produktų vartojimo. Lietuvoje taip pat stebėti teigiami pokyčiai. Paveiksluose pateikti kai kurių teršalų aplinkos ore lygiai Lietuvoje 2019 m. pavasarį ir 2020 m. pavasarį, pagal Aplinkos agentūros duomenis. 1 pav. pristatomi oro kokybės tyrimų stotelės Vilniuje, Žirmūnuose (Kareivių g.) duomenys (kiekvienos dienos ir 7 dienų slenkantis vidurkis). Šioje stotelėje matuojama transporto keliama oro tarša. Diagramoje matyti, kad po karantino paskelbimo 2020 m. kovo mėn., KD10, KD2.5 ir NO2 koncentracijos padidėjo (tai buvo stebima ir kitose šalyse), bet vėliau tarša mažėjo ir iki gegužės mėn. buvo mažesnė palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Transportas yra pagrindinis azoto dioksido (NO2) ore šaltinis. 2 pav. matyti vidutinis NO2 lygis Lietuvos miestų ir regionų ore 2019 m. ir 2020 m. balandžio mėnesiais. Vidutinė NO2 koncentracija 2020 m. balandžio mėn. buvo 30-50 proc. mažesnė nei 2019 m. balandžio mėn. visuose miestuose ir regionuose išskyrus Lazdynų gyvenamąjį rajoną Vilniuje ir Dzūkiją.

Savanorių pr. Vilniuje oro kokybės tyrimų stotelės duomenimis vidutinė NO2 koncentracija 2020 m. balandžio mėn. buvo beveik perpus (46 proc.) mažesnė nei 2019 m. balandžio mėn. Reikia detalesnių tyrimų, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, transporto intensyvumą ir kt., tačiau ir kitose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad karantino įvedimas turėjo įtakos sumažėjusiai oro taršai miestuose. Tai patvirtina, kad miestų politika, orientuota į oro taršos mažinimą, gali reikšmingai pagerinti oro kokybę miestuose.

Mažinant suvaržymus dėl koronaviruso, gyventojams skubant grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, didėja transporto intensyvumas, todėl teigiami oro kokybės pokyčiai, stebėti karantino metu, gali išnykti, o teršalų koncentracijos ore gali viršyti buvusias iki karantino. Lietuvoje dauguma gyventojų iki COVID-19 pandemijos į darbą keliavo automobiliu. 2019 m. sausio mėnesį paskelbtos Vilniaus miesto gyventojų apklausos duomenimis dauguma respondentų (43 proc.) tipinei darbo dienos kelionei renkasi automobilį, 30 proc. į darbą keliauja viešuoju transportu, 13 proc. - pėsčiomis, 7 proc. - įvairiomis priemonėmis ir tik 3 proc. į darbą vyksta dviračiu. Palyginimui, apytiksliai 25 proc. Nyderlandų ar 62 proc. Kopenhagos gyventojų į darbą ar mokymosi vietas keliauja dviračiu.

Pasaulio miestams atsigaunant po pandemijos, imamasi priemonių, kad negrįžtų iki pandemijos buvęs transporto intensyvumas ir oro tarša. Daugelis miestų radikaliai pertvarkomi suteikiant daugiau erdvių pėstiesiems ir dviratininkams, viešosios erdvės atlaisvinamos nuo automobilių, kuriamos gryno oro zonos. Siekiant sumažinti transporto kamščių, planuojama įrengti dešimtis kilometrų naujų dviračių takų Briuselyje ir Berlyne.

Atėnuose bus daugiau pėstiesiems skirtų alėjų, bulvarų, aikščių, platinami šaligatviai, daugiau draudimų automobiliams istoriniame miesto centre. Prancūzijos vyriausybė prognozuoja, kad žmonėms grįžtant į darbus, dėl koronaviruso baimės dažniau bus keliaujama automobiliais, o ne visuomeniniu transportu, dėl to susidarys kamščiai.

Paskirta 20 mln. eurų važiavimo dviračiais skatinimui, specialių eismo juostų įrengimui ir kuponams dviračio taisymui. Milanas gatvių erdves, skirtas automobilių transportui, pertvarkys į skirtas dviratininkams ar pėstiesiems. Šis šiaurės Italijos miestas ir jį supanti Lombardija yra vienas iš labiausiai Europoje užterštų ir taip pat itin paveiktų Covid-19 regionų. Planuojama įrengti nereikalaujančias daug lėšų eismo juostas dviračiams, platesnius šaligatvius, greičio ribojimą iki 30 km/h ir gatves, kur pėstieji ir dviratininkai turės pirmenybę.

Kaip Lietuvos miestai galėtų tapti tinkamesni gyventi? Visi – ir individualaus namo priemiestyje gyventojas, ir miesto daugiabučio gyventojas - turi teisę gyventi sveikai.

Moksliniai tyrimai rodo, kad geras miestų planavimas ir žaliųjų erdvių plėtra teigiamai veikia gyventojų sveikatą. Miestai taptų sveikesni, tvaresni (su nuline CO2 emisija) ir tinkamesni gyventi, jei daugiau dėmesio būtų skiriama deramam miestų ir transporto planavimui, priklausomybės nuo automobilio mažinimui, perėjimui prie visuomeninio transporto ir aktyvių susisiekimo būdų, geresniam žemės panaudojimui žalesnių miestų kūrimui, bendradarbiavimui ir visuomenės įtraukimui bei sistemingumui.

Ar miestų erdvės taps transporto magistralių apsuptais milžiniškais kvartalais su uždaromis veiklos zonomis, „padailintomis“ ekologinėmis puošmenomis? Ar bus pjaunami šimtamečiai medžiai tam kad būtų praplatintas kelias ar įrengta automobilių stovėjimo aikštelė? Estetika, pastatų harmonija su aplinka, dirbtinės aplinkos ir gamtinių erdvių darna taip pat prisideda prie žmonių gerovės.

Kiekvienas žmogus, stengdamasis neteršti oro, gali prisidėti prie oro taršos mažinimo. Miestų gyventojai, kurie važiavo į darbą ar mokymo įstaigą automobiliu, po pandemijos gal daugiau dirbs iš namų arba vietoje automobilio rinksis važiavimą dviračiu ar ėjimą pėsčiomis. Taip galima sumažinti transporto keliamą oro taršą, ir tuo pačiu, daugiau judant, būti sveikesniais. Pagrindinė pandemijos pamoka – būtinybė žmonėms ir vyriausybėms daugiau dėmesio skirti mokslininkų perspėjimams.

Nacionalinio vėžio instituto vėžio epidemiologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt

Komentarai (2)