Korupcijos matavimas nėra tikslusis mokslas. Mat pagal savo apibrėžimą korupcija nėra matoma: valstybės lėšas pasisavinantys ar kitokius neteisėtus veiksmus atliekantys politikai imasi pačių įvairiausių priemonių – įskaitant teisines – kad nuslėptų savo niekšybes, rašo eurasianet.org.

Bet vieno dalyko jie niekaip nenuslėps.

Prancūzijos Montpellier universiteto mokslininkas Pavlo Blavatsky atliko mokslinį tyrimą, kuriuo parodė, kad iširusios Sovietų sąjungos labiausiai korumpuotose valstybėse politikai yra apkūniausi, o mažiausiai korumpuotose valstybėse jų liemens apimtis yra mažiausia. Tyrime, kurį šį mėnesį publikavo žurnalas „Economics of Transition and Institutional Change“ autorius teigė, kad „vidutinę kūno masę galima naudoti kaip patogų netiesioginį politinės korupcijos rodiklį“.

P.Blavatsky neturėjo prieigos prie politikų medicininių įrašų, tačiau pritaikius mašininio mokymosi algoritmus išanalizavo ir apytiksliai nustatė 299 ministrų kabineto narių, atstovaujančių 15 buvusios Sovietų sąjungos respublikų, kūno masę. Tyrimui buvo panaudota 2017 metais ministerijoms vadovavusių asmenų nuotraukos.

Nustačius 15 valstybių ministrų kūno masės indekso medianą buvo atliktas tų valstybių palyginimas su penkiais žinomais korupcijos suvokimo matmenimis – pavyzdžiui, „Transparency International“ kasmetiniu korupcijos suvokimo indeksu ar Pasaulio banko korupcijos indikatoriais. „Mūsų nustatyta ministrų kūno masės mediana labai stipriai koreliuoja su visais penkiais įprastiniais korupcijos suvokimo matmenimis. […] Latentinė stambioji politinė korupcija, tiesiogiai tariant, yra matoma iš aukščiausių politinių pareigūnų nuotraukų“, – rašė tyrimo autorius.

Posovietinėje erdvėje kaip mažiausiai korumpuotos yra vertinamos visos trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija, o taip pat – Gruzija. Visų šių keturių valstybių ministrų kūno masės mediana buvo žemiausia, nurodoma P.Blavatsky tyrime. Labiausiai korumpuotos posovietinės šalys – Turkmėnistanas, Tadžikistanas ir Uzbekistanas. Visų šių valstybių ministrai yra tikrai įspūdingo sudėjimo. Išimtis šioje taisyklėje buvo Ukraina – šios šalies politikai yra masyvesni už Tadžikistano ministrus. O tai kelia minčių, kad veikiausiai Tadžikistano korupciniai vertinimai yra kiek per aukšti, kai Ukraina korupcijos indeksuose pasirodo nepelnytai gerai.

Armėnijos 2018 m. „velvetinė revoliucija“ į vyriausybę atvedė lieknesnius ministrus. Jeigu P.Blavatsky matavimai ir išvados yra teisingi, Seržas Sargisjanas į valdžią susikvietė mažiau korumpuotus žmones. Tačiau „Transpatency International“ 2018 m. Armėnijos indeksas buvo visiškai lygiai toks pats, kaip ir 2017 metais. Galima būtų manyti, jog tai yra indikatorius, kad S.Sargisjano valdymas nė kiek nesumažino korupcijos. Bet P.Blavatsky šį sunkiai paaiškinamą „stabilumą“ aiškina tuo, jog „Transparency International“ indeksas sudaromas pagal „individualų korupcijos suvokimą, kuris yra sunkiai kintamas dydis ir bėgant laikui keičiasi santykinai lėtai“. Ir jau 2019 m. Armėnijos korupcijos suvokimo indekso reikšmė buvo pati geriausia šios šalies (ir tokio indekso matavimo) istorijoje.

Dar vienas galimas tokio tyrimo trūkumas – nacionalinio fenotipo įvertinimas. Ar gali būti taip, kad politikai kai kuriose valstybėse yra stambesni vien dėl to, kad tose valstybėse apskritai žmonės paprastai būna sunkesni?

Anot P.Blavatsky, paprastai atsakymas į šį klausimą būtų „ne“.

„Valstybėse su santykinai labiau nutukusiais vyriausybės nariais bendroji populiacija būna mažiau nutukusi“, sakė jis. Ir tą patį galima pasakyti priešingai: Baltijos valstybių politikai yra vidutiniškai lieknesni už bendrąją populiaciją.

Ir, kaip pastebėjo „Eurasianet“ korespondentai, įprastai būna taip, kad labiausiai korumpuotų šio regiono valstybių gyventojai gyvena skurdžiausiai, o didelė žmonių dalis ne iš gero gyvenimo būna labai liekni. Kitaip tariant, šalyse, kurių ministrai labiausiai linkę į didžiausias liemens apimtis, paprasti gyventojai įgyja ganėtinai ironišką privalumą visuomenės sveikatos požiūriu.

„Stambaus masto politinė korupcija gali teigiamai paveikti visuomenės sveikatą – ji susijusi su didesniu politikų polinkiu į nutukimą (o jie sudaro labai mažą visos populiacijos dalį) ir daug mažesniais nutukimo rodikliais bendrojoje populiacijose. Mažiau korumpuotose valstybėse politikai būna lieknesni, o visuomenė – labiau nutukusi“, – pastebi žurnalistai.

Komentarai (1)