Nors pastaruoju metu Lietuvoje apie ateinantį gripo sezoną dar mažai kas galvoja, tačiau specialistai jau dabar pradeda kalbėti, kad nuo šios infekcijos šiemet pasiskiepyti – bus itin svarbu. Apie tai, ar skiepai nuo gripo padeda lengviau persirgti koronavirusu ir kodėl būtent šiemet nepamiršti skiepų bus taip svarbu, pasakojo gydytoja infektologė prof. Ligita Jančorienė.

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta kalbų, esą skiepas nuo gripo gali apsunkinti, o kitų nuomone – kaip tik palengvinti koronavirusinės infekcijos eigą. Vis dėlto VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė sako, kad gripo vakcina neturi įtakos COVID-19 eigai. Tačiau tai nereiškia, kad skiepytis nereikėtų. Netgi atvirkščiai.

„Tikrai abejoju, kad vakcina nuo gripo galėtų padaryti kažkokią įtaką sergamumui koronavirusu. Ateina ruduo, kai Šiaurės pusrutulyje bus gripo laikotarpis ir dar nebuvo tokių metų, kai gripo epidemijos, didesnės ar mažesnės, išvis nebūtų“, – sakė prof. L. Jančorienė.

Tad kodėl svarbu koronaviruso pandemijos metu pasiskiepyti nuo gripo?

Gydytoja paaiškina: gripo požymiai ligos pradžioje panašūs į COVID-19 infekcijos. Žmogus, kuris pasiskiepija nuo gripo, turi žymiai mažesnę tikimybę susirgti šia liga ir jausti jos simptomus. Dėl to asmuo išvengs daug rūpesčių dėl apsilankymo pas gydytoją, diagnozės nustatymo, laboratorinių tyrimų.

Galima įsivaizduoti priešingą situaciją – žmogus nepasiskiepija, jam kyla daug didesnė rizika susirgti gripu, pajausti karščiavimo simptomus, o tada teks lankytis pas gydytojus bei atlikti tyrimus – ir ne tik dėl gripo, bet kartu ir dėl koronaviruso. Tai sukels papildomų rūpesčių ne tik pačiam asmeniui, bet ir apsunkins gydymo įstaigų darbą.

„Šiais metais koronaviruso pandemija Lietuvoje prasidėjo nuo kovo pradžios, kai gripo sezonas jau buvo įsibėgėjęs ir net praėjęs pikas – didžiausias sergamumas buvo vasario mėnesį. Tačiau dar praktiškai visą kovą ir balandį, kiekvieną pacientą, kuris atvykdavo tirtis dėl COVID-19 infekcijos ir turėdavo karščiavimo ar panašius į gripą simptomus, kartu ištirdavome ir dėl gripo. Po to, nuo gegužės pabaigos, gripo tyrimų nebeatlikdavome, nes tokiu laiku tikėtis gripo infekcijos nebelabai realu“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasak gydytojos infektologės, šiuo metu planuojama, kad COVID-19 susirgimų skaičiaus augimas įvyks lapkričio-gruodžio mėnesiais, todėl ši pandemija dubliuosis ir su gripu.

„Skiepai nuo gripo sumažins žmogui tikimybę karščiuoti susirgus gripu, taip pat sumažintų lankymąsi pas gydytojus, išlaidas vaistams, sumažintų laboratorinių tyrimų atlikimo apimtis,“ – pasakojo prof. L. Jančorienė.

Kodėl apskritai svarbu pasiskiepyti nuo gripo?

Dėl gripo vakcinos, pasak gydytojos, kalbama jau daugelį metų.

„Dabar labai aiškiai įrodyta, kad tuo metu, kai žmogus suserga gripu, išsiskiria labai daug uždegiminių medžiagų, mediciniškai vadinamų uždegiminių citokinų. Įrodyta, kad jie gali smarkiai apsunkinti lėtines ligas – pavyzdžiui, cukrinį diabetą, širdies ligas ir tai gali baigtis miokardo infarktu, taip pat lėtines plaučių ligas – bronchinę astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą. Dėl to išskiriamos rizikos grupės, kurioms ypatingai svarbu pasiskiepyti saugantis nuo jų ligų paūmėjimo“, – patarė profesorė.

Taip pat gripas labai pavojingas tiems žmonėms, kurie gauna imunitetą slopinantį gydymą. Toks gydymas dažniausiai skiriamas turintiems lėtines ligas – jos kontroliuojamos biologine terapija, kuri nuslopina imuninį atsaką ir lėtinės ligos progresavimą.

„Iš kitos pusės, tokie žmonės tampa labai imlūs įvairioms infekcijoms, todėl susirgus gripu kyla didelė rizika, kad viskas gali komplikuotis į antrines bakterines infekcijas – sepsį, bakterinę pneumoniją ir tai tikrai gali tapti mirties priežastimi, – sakė gydytoja infektologė.

– Tie žmonės, kurie priklauso rizikos grupėms, man atrodo, negali net svarstyti ar diskutuoti apie skiepus. Jie turėtų dėti visas pastangas, kad apsisaugotų nuo gripo. Visame pasaulyje, taip pat ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, rekomendacijose nurodyta, kad visi žmonės turėtų skiepytis nuo gripo. Tos pačios taisyklės galioja ir prasidėjus koronaviruso pandemijai. Tačiau, jei žmogus susirgtų abiem ligomis, rūpesčių būtų dvigubai daugiau.“

Geriausias laikas skiepams – spalis

Kaip pasakoja gydytoja infektologė, vakcinas nuo gripo kiekviena šalis kasmet užsisako iš jų gamintojų ir šie, per tam tikrą laiką, privalo reikiamą kiekį pagaminti. Lietuvoje vakcinos atvyksta į privačias gydymo įstaigas, taip pat ir į viešas, kur nemokamai gali pasiskiepyti žmonės, priklausantys rizikos grupėms.

„Beveik visada spalis ar lapkritis yra tinkamas laikas skiepytis nuo gripo. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad pirmieji gripo atvejai dažniausiai patvirtinami gruodžio pradžioje. Jau nuo gruodžio prasideda sergamumo kilimas, bet piką neretai pasiekiame sausį, vasarį ar net kovą“, – sakė prof. L. Jančorienė.

Vyresniems žmonėms, kuriems antikūnai formuojasi inertiškiau, paprastai siūloma skiepytis arčiau gripo sezono pradžios. Geriausias mėnuo jiems skiepytis būtų lapkritį.

„Vis dėlto, jei matome, kad gripo epidemija dar tik prasidėjo, ir gruodį yra tik pavieniai atvejai, tai dar ne per vėlu skiepytis ir gruodį. Užtenka 2 savaičių, kad antikūnų titras pasiektų apsauginę ribą“, – sakė pašnekovė.

Beje, neretai gripo epidemija turi dvi bangas.

„Yra buvę atvejų, kai prasideda gripo protrūkis, pradžioje vyrauja viena gripo padermė, po to sergamumas sumažėja, bet atkeliauja kita gripo padermė ir prasideda kita banga. Taip nutinka beveik kiekvienais metais. Tačiau nuo praėjusių metų turime keturvalentę vakciną, kuriai pagaminti panaudotos dvi padermės gripo A ir dvi – gripo B, tai apsauga susiformuoja nuo abiejų gripo padermių“, – pasakojo prof. L. Jančorienė.

Į Lietuvą vakcina turėtų atkeliauti spalio pabaigoje

Kaip „Delfi“ komentavo Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė, planuojama, kad šiemet gripo vakcina Lietuvą turėtų pasiekti spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje.

Pasak VLK atstovės, rengdamasi gripo sezonui VLK jau yra nupirkusi 205 tūkst. dozių gripo vakcinų. Pernai buvo nupirkta 168 tūkst. gripo vakcinos dozių: pirmu pirkimu – 145 tūkst. vakcinų ir dar vėliau papildomai – 24 tūkst. vakcinų.

„Atkreipiame dėmesį, kad ši vakcina skirta tiems asmenims, kurie turi teisę būti skiepijami nemokamai“, – atsakyme rašė L. Reinartienė.

Lietuvoje nemokamai nuo gripo skiepijami vyresni nei 65 metų žmonės ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, ir kt.), nėščios moterys, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiais žmonėmis.

VLK primena, kad planinių skiepų svarbą akcentuoja Pasaulio sveikatos organizacija, žinomi Lietuvos medikai bei epidemiologai. VLK specialistai ragina įsiklausyti į medikų balsą ir primena, kad planiniai skiepai vykdomi nuolat, procedūros nebuvo nutrūkusios ir karantino laikotarpiu.

Vaikų skiepijimas – ypatingas sveikatos apsaugos darbotvarkės klausimas, todėl kasmet vis daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų skiriama Nacionalinei imunoprofilaktikos programai finansuoti. Vien pernai šiam tikslui buvo skirta 12,3 mln. eurų arba net tris kartus daugiau nei 2014 metais (3,76 mln. eurų).

Lietuvoje vaikai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Mokėti už šiuos skiepus nereikia – už juos sumokama PSDF lėšomis. Vaikus nemokamai galima paskiepyti nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, Haemophilus influenzae, meningokokinės ir rotavirusinės infekcijų vakcinomis. Iš viso – nuo 14 infekcinių ligų. Ženkliai – net 24 proc. – sumažėjo kasmet dėl šios infekcijos į ligoninę guldomų ligonių skaičius.

Tuo metu rizikos grupėms priskiriami suaugusieji, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, yra nemokamai skiepijami nuo gripo, pneumokokinės infekcijos. Nuo gripo skiepijami vyresni nei 65 metų žmonės ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, ir kt.), nėščios moterys, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiais žmonėmis.

Pneumokoko vakcina skiepijami žmonės, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, kurį įsakymu yra patvirtinęs sveikatos apsaugos ministras. Tai, pavyzdžiui, gali būti žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis, širdies nepakankamumu ir kt.

Taip pat suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo stabligės ir difterijos. Pasak specialistų, revakcinacija (ankstesnio skiepijimo sustiprinimas) nuo šių ligų rekomenduojama kartą per 5–10 metų.

Prireikus suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo pasiutligės – įkandus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs situaciją, skirs pasiutligės vakcinacijos kursą.

Komentarai ()