Iki šiol didžiausias pediatrinis tyrimas, atliktas Masačiusetso bendrosios ligoninės (MGH) ir Bendrosios vaikų ligoninės (MGHfC) (JAV) tyrėjų, pateikia kritinius duomenis, rodančius, kad COVID-19 plitime vaikai vaidina didesnį vaidmenį, nei manyta iki šiol.

Tyrime, kuriame dalyvavo šimtas devyniasdešimt du 0-22 metų amžiaus vaikai, 49 vaikams SARS-CoV-2 testo rezultatas buvo teigiamas – o dar aštuoniolikai vaikų buvo diagnozuotos komplikacijos, išsivysčiusios jau persirgus COVID-19. Buvo nustatyta, kad viruso kiekis užsikrėtusių vaikų kvėpavimo takuose yra žymiai didesnis, nei hospitalizuotų suaugusiųjų.

„Mane nustebino didelis viruso kiekis, kurį atradome įvairaus amžiaus vaikuose – ypač per pirmąsias dvi infekcijos dienas“, – sako MGH Cistinės fibrozės centro direktorė ir pagrindinio tyrimo „Pediatrinis SARS-CoV-2: Klinikinis pristatymas, užkrečiamumas ir imuninės reakcijos“, paskelbto moksliniame žurnale „Journal of Pediatrics“, autorė bei medikė Lael Yonker.

Esant dideliam viruso kiekiui, viruso pernešamumas ir užkrėtimo rizika yra žymiai didesnė. Ir net kai vaikams pasireiškia COVID-19 būdingi simptomai – pavyzdžiui, karščiavimas, sloga ir kosulys – jie dažnai persipina su įprastomis vaikų ligomis, įskaitant gripą ir peršalimą.

„Vaikai nėra atsparūs šiai infekcijai, ir jų simptomai nekoreliuoja su liga -, sako MGH Gleivinės imunologijos ir biologijos tyrimų centro direktorius bei vyresnysis tyrimo autorius Alessio Fasano. – Šios COVID-19 pandemijos metu mes daugiausia tikrinome simptominius asmenis, todėl padarėme klaidingą išvadą, kad didžioji dauguma užsikrėtusiųjų yra suaugusieji. Tačiau mūsų rezultatai rodo, kad vaikai nėra apsaugoti nuo šio viruso. Nereikėtų atmesti varianto, kad vaikai taip pat yra galimi šio viruso skleidėjai“.

Tyrėjai pastebi, kad nors COVID-19 sergantys vaikai nėra linkę susirgti taip sunkiai kaip suaugusieji – besimptomiai ar kelis simptomus teturintys jaunieji viruso nešiotojai net gali nueiti į mokyklą – bet jie gali platinti infekciją ar parsinešti virusą į savo namus. O tai kelia ypatingą susirūpinimą tam tikrų socialinių ir ekonominių grupių šeimoms, nukentėjusioms pandemijos metu – ir kelių kartų šeimoms, turinčioms pažeidžiamus vyresnio amžiaus suaugusiuosius, gyvenančius tame pačiame namų ūkyje. MGHfC tyrime 51 proc. vaikų, sergančių COVID-19, buvo kilę iš mažas pajamas gaunančių bendruomenių – palygintus su 2 proc. iš didelių pajamų bendruomenių.

Kitas svarbus tyrimo atradimas – mokslininkai dabar jau ginčija dabartinę hipotezę, kad vaikai turi mažesnį imuninių SARS-CoV2 receptorių skaičių, todėl jie mažiau linkę užsikrėsti ar sunkiai susirgti. Grupės duomenys rodo, kad nors jaunesni vaikai turi mažesnį viruso receptorių skaičių, nei vyresni vaikai ir suaugusieji, tai nesusiję su mažesniu viruso kiekiu. Anot autorių, ši išvada rodo, kad vaikai savyje gali nešiotis didelį viruso kiekį, t.y. jie yra užkrečiami, nepaisant jų atsparumo COVID-19 infekcijai.

Tyrėjai taip pat ištyrė imuninį atsaką į multisisteminį vaikų uždegiminį sindromą (angl. Multisystem Inflammatory Syndrome in Children, MIS-C) – kelių organų sisteminę infekciją, kuri gali išsivystyti vaikams, sirgusiems COVID-19 ir praėjus kelioms savaitėms nuo užsikrėtimo. Šis susirgimas gali sukelti tokias komplikacijas, kaip sunkias širdies problemas, šoką ir ūmų širdies nepakankamumą.

„Tai yra sunki komplikacija, atsirandanti dėl imuninio atsako į COVID-19 infekciją. Ir tokių pacientų skaičius auga, – sako A.Fasano, kuris taip pat yra Harvardo medicinos mokyklos (HMS) pediatrijos profesorius. – Ir, kaip ir suaugusiųjų, sergančių šiomis labai sunkiomis sisteminėmis komplikacijomis atveju, taip ir vaikų atveju širdis atrodo besantis tuo organu, kuris labiausiai nukenčia nuo imuninio atsako“.

Pasak mokslininkų, labai svarbu suprasti jaunųjų COVID-19 pacientų MIS-C ir poinfekcinius imuninius atsakus. Ankstyvos įžvalgos apie imuninę disfunkciją MIS-C turėtų paskatinti būti atsargiems kuriant vakcinų strategijas, pažymi L.Yonker.

Būdami MGHfC pediatrais, L.Yonker ir A.Fasano nuolat susiduria su tėvų klausimais apie saugų vaikų sugrįžimą į mokyklas ar kitas dienos priežiūros įstaigas. Jie sutaria, kad svarbiausias klausimas yra tai, kokių žingsnių mokyklos imsis, kad vaikai, mokytojai ir personalas būtų saugūs.

Ir remiantis šio tyrimų rezultatais, siekiant nustatyti SARS-CoV-2 infekciją mokyklos aplinkoje, neverta pasikliauti vien kūno temperatūra ar simptomų stebėjimu.

Tyrėjai mini tokias infekcijos kontrolės priemones, kaip socialinį atsiribojimą, visuotinį kaukės naudojimą (kai tai įmanoma), veiksmingus rankų plovimo protokolus ir nuotolinio bei asmeninio mokymosi derinį. Jie mano, kad nuolatin4 visų mokinių patikra dėl SARS-CoV-2 infekcijos, laiku pranešant apie rezultatus, JAV yra būtina saugaus grįžimo į mokyklą politikos dalis.

„Šis tyrimas švietimo politikos formuotojams pateikia labai reikalingus faktus, kurie suteikia galimybę priimti kuo geresnius sprendimus mokykloms, dienos centrams ir kitoms įstaigoms, aptarnaujančioms vaikus, – sako A.Fasano. – Vaikai yra galimas šio viruso plitimo šaltinis, ir į tai reikėtų atsižvelgti planuojant mokyklų atidarymą“.

Mokslininkas nuogąstauja, kad pernelyg skubus grįžimas į mokyklas be tinkamo planavimo gali paskatinti COVID-19 infekciją. „Jei mokyklos būtų visiškai atidarytos be būtinų atsargumo priemonių, tikėtina, kad vaikai šioje pandemijoje vaidins didesnį vaidmenį“, – skelbia išvadą tyrimo autoriai.

Parengta pagal „Eureka Alert“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (1)