Naujas tyrimas, kurio autoriai analizavo vyrų ir moterų imuninių sistemų atsaką į naujojo koronaviruso sukeltą infekciją, gali paaiškinti, dėl ko vyrams dažniau pasireiškia stiprų COVID-19 simptomai, nei moterims, rašo „Science Alert“.

Nuo pat pandemijos pradžios statistika akivaizdžiai rodė, kad vyrai – ypač vyresnio amžiaus vyrai – užsikrėtę SARS-CoV-2 virusu, patiria kur kas sunkesnius simptomus ir dažniau miršta nei panašaus amžiaus moterys. Tačiau dėl ko taip yra iki šiol nebuvo visiškai aišku.

Naujausias tyrimas, kurį publikavo prestižinis mokslo žurnalas „Nature“, priminė, kad iš visų pasaulinių COVID-19 aukų vyrai sudaro apie 60 procentų. Ir tai buvo priežastis vykdyti šį mokslinį darbą bei aiškintis, kur skirtingai veikia skirtingų lyčių imuninės sistemos.

„Nustatėme, kad vyrams ir moterims iš tiesų vystosi skirtingo tipo imuninės reakcijos į COVID-19“, – vaizdo įraše sakė tyrimui vadovavusi Jeilio universiteto (JAV) profesorė Akino Iwasaki. Imunologė pridūrė: „šie skirtumai gali lemti didesnį vyrų jautrumą ligai“.

Mokslininkai iš sveikų tiriamųjų, o taip pat iš Jeilio Niu Heiveno ligoninėje gydomų COVID-19 pacientų rinko nosies gleivių, seilių bei kraujo mėginius. Vėliau pacientai buvo stebimi, norint aprašyti jų imuninį atsaką į ligą.

Nustatyta, kad moterų imuninis atsakas į ligą buvo tvirtesnis. Jame dalyvavo ir T limfocitai – baltosios kraujo ląstelės, kurios atpažįsta virusus ir juos sunaikina. Tokiu būdu reagavo ir vyresnio amžiau moterų imuninė sistema.

Tuo tarpu vyresnio amžiaus vyrų T ląstelių aktyvumas buvo žemesnis. Ir kuo garbesnis amžius, tuo vangiau šios ląstelės atlikdavo savo darbą.

Kita vertus, vyrų organizme susidarydavo daugiau citokinų – uždegimo baltymų, kurie priklauso kitai gynybinei imuninės sistemos linijai.

Bet blogai tai, kad sunkiausiais COVID-19 atvejais pacientams gali pasireikšti dalykas, vadinamas „citokinų audra“, kuomet imuninė sistema reaguoja pernelyg audringai, žalingai (ir netgi potencialiai mirtinai) pačiam pacientui.

Vyrai, kuriems citokinų koncentracija kraujyje išaugdavo pačioje ligos pradžioje, dažniau sirgdavo sunkiau. Aukšta citokinų koncentracija moterų kraujyje taip pat reiškė sunkesnę ligos eigą.

Anot autorių, bendri jų tyrimo rezultatai reiškia, kad galbūt vyrus ir moteris reikėtų gydyti skirtingais būdais.

Pavyzdžiui vyrams „reikėtų stiprinti T ląstelių atsaką vakcinomis“, sakė A.Iwasaki, tuo tarpu moterims labiau padėtų gydymas, slopinantis imuninės sistemos atsaką citokinais.

Skirtingas gydymas?

Bet šis tyrimas turi ir tam tikrų trūkumų bei apribojimų. Visų pirma, tyrimo imtis buvo nelabai didelė – į jį buvo įtraukti „vos“ 98 pacientai. Be to, vidutinis pacientų amžius buvo senyvas – apie 60 metų.

Tyrimą atlikusiai grupei nepriklausiusi Edinburgo universiteto (JK) profesorė Eleanor Riley, komentuodama šio tyrimo rezultatus, teigė, kad kai kurios iš divergencijų, pastebėtų tyrimo vykdytojų, „veikiausiai atsirado dėl skirtumų amžiuje ar kūno masės indekse (įvertinus šiuos du veiksnius skirtumas tarp lyčių imuninio atsako išnyksta)“.

Jos teigimu, kai kurie kiti skirtumai galėjo rastis „atsitiktinai“.

„Svarbu tai, kad nors vidutinis imuninis atsakas galėjo skirtis tarp lyčių, daugelis konkrečių matavimų vyrams ir moterims reikšmingai persidengia, kas reiškia, jog daugelio moterų imuninio atsako negalima atskirti nuo daugelio vyrų imuninio atsako“, – teigė Škotijos universiteto profesorė.

E.Riley teigė, jog dėl šios priežasties gydymas nuo COVID-19 turėtų būti koreguojamas ne atsižvelgiant į lytį, bet atsižvelgiant į konkretaus individo atsaką.

Komentarai ()