Tai tikrai matėte animaciniuose filmukuose, piešiniuose ir, galbūt, realybėje. Galvosūkį priėjęs žmogus ima kasytis galvą lyg bandytų krapštyte iškrapštyti atsakymą iš savo smegenų. Kodėl taip darome? Ir ar tai padeda?

Iš tikrųjų, mokslininkai neturi vieningos nuomonės apie šio elgesio kilmę. Vieni mano, kad taip mūsų protėviai išmoko nukreipti agresiją. Kai urviniai kumščiu atsakydavo į nesuprantamus klausimus, civilizuoti žmonės išmoko pakelto kumščio nenuleisti – jis tiesiog būdavo nukreipiamas galvai pasikrapštyti.

Buvęs FTB agentas Joe Navarro mano, kad tai – atsakas į stresą, kuris yra skirtas padėti nusiraminti. Sumišę ir bijantys žmonės ima vartyti rankas, trinti kaktą, liesti savo lūpas. Tai – savotiškas savo paties masažas, kartu leidžiantis nuo kitų paslėpti tikrąsias savo emocijas.

Tačiau negalima ignoruoti fakto, kad kasosi ne tik žmonės, bet ir kiti primatai. 2017-ųjų tyrime aprašyta, kaip į stresines situacijas patekusios makakos ima kasytis. Pavyzdžiui, kai šalia stovi nepažįstama ar agresyvi beždžionė. Be to, mokslininkai pastebėjo, kad tos makakos, kurios kasėsi, buvo puolamos rečiau.

Kasosi ir kiti primatai. Gorilos, beje, taip pat kasosi, kai įtemptai galvoja.

Primatai taip pat dažnai renka parazitus vienas iš kito kailių. Tai – savotiška bendravimo forma, kuri be kita ko dar ir ramina. Taigi, galvos kasymas galvojant gali būti savotiškas būdas nusiraminti ar parodyti kitiems gentainiams, kad reikia susitelkti į užduotį.

Tik ar tai padeda? Išsamių tyrimų, atsakančių į šį klausimą, nėra. Tačiau fizinė stimuliacija gali padėti neprarasti ryšio su aplinka – kartais žmonės taip pasineria į užduotį, kad nepastebi, kas vyksta aplink juos, o gamtoje tai gali būti pavojinga. Be to, fizinis impulsas gali suveikti kaip skirtukas, padedantis pereiti prie alternatyvių problemos sprendimo būdų.

Komentarai ()