Aplink dvi didžiausias Paukščių Tako palydoves – Didįjį ir Mažąjį Magelano debesis – driekiasi karštų jonizuotų dujų juosta, vadinama Magelano srautu. Dalis Srauto yra prieš Debesis, tarsi būtų atplėšta nuo jų ir nuskubėjusi kelyje aplink mūsų Galaktiką, bet dauguma dujų driekiasi už galaktikų. Neabejojama, kad Srautą sukuria du pagrindiniai procesai – potvyninės jėgos, kylančios palydovinėms galaktikoms gravitaciškai sąveikaujant su mūsiške, ir slėgis, atsirandantis galaktikoms judant per Paukščių Tako halą. Visgi skaitmeniniai modeliai iki šiol negalėjo paaiškinti visų Magelano srauto savybių, ypač didelės jo masės, siekiančios milijardą Saulės masių.

Naujame straipsnyje pristatomas modelis, pajėgus tai padaryti. Pagrindinė modelio naujovė – įtrauktas dujų halas, gaubiantis Didįjį Magelano debesį. Nors toks halas kol kas nėra tiesiogiai aptiktas, kiti pastarųjų metų stebėjimai suteikia daug netiesioginių jo egzistavimo įrodymų.

Patikslinta abiejų Debesų masė, jonizuotos dujos prie jų žvaigždžių, mažesnės aplink esančios nykštukinės galaktikos – visi šie stebėjimai, apjungti su skaitmeniniais kosmologiniais modeliais, byloja, kad Didysis Magelano debesis turi turėti karštų dujų halą.

Naujajame modelyje šis halas sukūrė dvejopą efektą. Visų pirma, Debesims dar tik artėjant prie Paukščių Tako, didesnioji galaktika siurbė medžiagą iš mažesniosios; taip pakito halo dujų sudėtis, jos tapo abiejų galaktikų dujų mišiniu. Priartėjus prie Paukščių Tako, pastarojo gravitacija ėmė traukti halo dujas ir ištempė jas į dvi potvynines uodegas, sudarančias Magelano srautą. Nustatyta Srauto masė viršija milijardą Saulės masių, o dujų greičiai bei struktūros labai gerai atitinka stebimas.

Šis atradimas parodo, kad Paukščių Takas jau pradėjo valgyti praskrendančias palydoves.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Konstanta.lt

Komentarai ()