Švedijoje dirbantis epidemiologas stebisi Lietuvos kova su koronavirusu: tai nepagrįsta mokslu ir įrodymais (4)
Švedijoje dirbantis biomedicinos mokslų daktaras, epidemiologas Andrius Kavaliūnas stebisi tuo, kaip Lietuvoje nustatinėjamas labiausiai koronaviruso paveiktų šalių sąrašas. Esą visiškai nesuprantama, kodėl vis keičiamos sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodiklio ribos, o ir pats rodiklis nustatomas, neatsižvelgiant į kitus labai svarbius veiksnius – ne vien laboratoriškai patvirtintus atvejus, kurių dalis yra netgi besimptomiai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anot mokslininko, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) siūlo rodiklį nustatyti, įvertinant ir kitus veiksnius. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai teisinasi rodiklį skaičiuojantys remdamiesi būtent minėtojo ECDC rekomendacijomis.
Pateikiame Delfi redakcijai atsiųstą epidemiologo dr. A. Kavaliūno siųstą laišką:
„Lietuva paveiktų šalių sąrašą sudarinėja remdamasi, kaip minima Sveikatos apsaugos ministro įsakyme, suminiu 14 dienų sergamumo rodikliu 100 tūkst. gyventojų. Kuo remiantis įvedamos ir keičiamos 25, 16, ir vėl 25 atvejų ribos yra visiškai neaišku! Bet pirmiausia reiktų pradėti nuo to, kad sergamumo, kaip rodiklio sąvoka, vartojama klaidingai, nes jau seniai aišku, kad dalis tų, kuriems nustatomas teigiamas testo rezultatas, jokių simptomų nejaučia. Pvz., pirminiais studijos Italijoje duomenimis, 74% žmonių, kuriems buvo laboratoriškai patvirtinta COVID-19, amžiaus grupėje iki 60 m. neturėjo jokių simptomų (pastaba – tai pirminiai rezultatai, kurie šiuo metu vertinami nepriklausomų ekspertų). Nuo kada jokių simptomų neturėjimas gali būti vertinamas kaip liga ir nuo kada laboratorinių testų duomenys tapo sergamumu?
Logiškiausia būtų vadinti tokį rodiklį, taip kaip jį vadina jo autoriai – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras – tai yra, 14 dienų pranešimų apie naujus COVID-19 atvejus rodikliu (angl. 14-day notification rate of new COVID-19 cases). Bet didžiausia problema, kad Sveikatos apsaugos ministerija nemato, nenori matyti, arba dar neišmoko anglų kalbos, kad perskaitytų, ką gi būtent Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras apie tai sako – o būtent, kad vertinant šalies epidemiologinę situaciją, šis rodiklis turi būti naudojamas įvertinant kitus faktorius, įskaitant testavimo strategiją, atliekamų testų apimtis, jų pozityvumo santykį, hospitalizacijos bei priėmimo į intensyvios terapijos skyrius rodiklius, perteklinį mirtingumą.
Jei europietiškai mandagus tonas išliko nelabai suprantamas, tai leiskit išversti į variantą „trumpai ir aiškiai“ – šis rodiklis netinkamas politiniams sprendimams, juo labiau valstybių sąrašui sudarymui. Ir iš viso, ar esate kada nors girdėję, kad tokio mąsto sprendimai būtų priimami remiantis tik vienu ir absoliučiai „nuogu“ skaičiumi, kai ekspertai įspėja, kad tai nėra racionalu. Paaiškinimai apie tai, kad estai ir latviai tą patį daro, nes taip sutarta, nėra argumentas, nes vėlgi neaišku kuo remiantis? Tai tik mokslu ir įrodymais nepagrįsta kova ar jos imitacija, bei epidemiologijos, o kartu ir Europos diskreditavimas“.
Delfi redakcijai paprašius pakomentuoti, kaip nustatomi sergamumo rodikliai, pagal kuriuos sudaromas labiausiai paveiktų koronaviruso šalių sąrašas, atsakė: „Sudarant labiausiai koronaviruso paveiktų šalių sąrašą, paskutinių 14 dienų sergamumo rodiklio apskaičiavimui naudojami Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro skelbiami duomenys apie per paskutines 14 dienų patvirtintą atvejų skaičių kiekvienoje šalyje“.
Pasidomėjus, kodėl sudarant sergamumo rodiklį, kaip liga vertinami ir bestimptomiai atvejai, o neimamas platesnis veiksnių sąrašas, pvz., testavimo apimtys, jų pozityvumo santykis, hospitalizacijos bei priėmimo į intensyvios terapijos skyrius rodikliai, perteklinis mirtingumas ir pan., ministerijos atstovai teigė: „Asimptomių koronaviruso infekcijos atvejų reikšmė koronaviruso plitimui visuomenėje įrodyta, todėl kiekvienas nustatytas COVID-19 atvejis, turint ligos simptomų ar jų neturint, yra traktuojamas kaip potencialus infekcijos šaltinis.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro publikacijose skelbiama, kad asimptominė infekcija buvo laboratoriškai patvirtinta ir kai kuriais iš šių atvejų atsirado tam tikrų simptomų vėlesnėje infekcijos stadijoje. Paskutinėje apžvalgoje teigiamų atvejų, kurie liko besimptomiai, dalis buvo įvertinta 16 proc., svyruoja nuo 6 proc. iki 41 proc. Taip pat yra pranešimų apie besimptomius atvejus, kuriems laboratorijoje patvirtintas virusų išsiskyrimas kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto mėginiuose. Matematinio modeliavimo tyrimai, kurie nėra recenzuojami, parodė, kad besimptomiai asmenys gali būti pagrindiniai COVID-19 pandemijos augimo varikliai. Publikacijos apie asimptomių COVID-19 atvejų epidemiologinę reikšmę skelbiamos čia.
Norėtume atkreipti dėmesį, kad klausime minimi kiti „platesni veiksniai“, kaip testavimo apimtys, teigiamų testų dalis, hospitalizavimo apimtys ir t.t. yra kiti rodikliai, nesusiję su koronaviruso infekcija rodiklio skaičiavimu“.