Visai netyčia aptiko vienišą Žemės dydžio egzoplanetą – štai kaip tą pavyko padaryti ir ką apie ją žinome ()
Planetos formuojasi diskuose prie jaunų žvaigždžių. Prie žvaigždžių jos dažniausiai ir aptinkamos, bet ne visada. Kartais gravitacinės sąveikos su kitomis planetomis ar pro šalį skrendančia kaimynine žvaigžde išplėšia planetą iš motininės sistemos ir pasmerkia ją skrajoti vienišą kosmose. Aptikti tokias planetas labai sudėtinga, nes jos praktiškai nieko nespinduliuoja.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visgi kartais tą padaryti pavyksta netyčia – štai dabar paskelbta apie naujai aptiktą mažiausią vienišą egzoplanetą. Ji užfiksuota per gravitacinio mikrolęšiavimo signalą – planetos gravitacija iškreipė toliau esančios žvaigždės šviesą ir sukėlė regimą jos sužibimą.
Tai toli gražu ne pirmas gravitacinio mikrolęšiavimo įvykis, sukeltas planetos; šiuo metu žinomos dešimtys taip atrastų planetų. Visgi šis atradimas – OGLE-2016-BLG-1928 – yra trumpiausias: paryškėjimas truko mažiau nei valandą.
Apskaičiuota tikėtina planetos masė yra tarp Marso ir Žemės masės – tiksliau jos nustatyti neįmanoma, nežinant atstumo iki lęšiuojančio kūno. Rezultatas puikiai atitinka teorinių modelių prognozę, kad dažniausiai iš planetinių sistemų išmetamos 0,3-1 Žemės masės planetos.
Tyrimo rezultatai arXiv.
