Ozono skylė pasiekė piką: virš Antarktidos esanti skylė vos per vienerius metus padidėjo maksimaliai ()
Kiekvienais metais atsirandanti skylė itin sparčiai plėtėsi rugpjūčio viduryje ir spalio pradžioje pasiekė piką – beveik 24 mln. kvadratinių kilometrų plotą, antradienį pranešė Pasaulinė meteorologijos organizacija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ji pažymi, kad ozono skylė dabar yra didžiausia ir giliausia per pastaruosius kelerius metus ir kad jos augimui didelės įtakos turėjo stabilus ir šaltas poliarinis sūkurys, dėl kurio ozono sluoksnio virš Antarktidos temperatūra išliko stabiliai šalta.
Ozono nykimas yra tiesiogiai susijęs su temperatūra stratosferoje, nes poliariniai stratosferiniai debesys susiformuoja tik žemesnėje nei minus 78 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Poliariniuose stratosferiniuose debesyse yra ledo kristalų, galinčių iš nereaktyvių junginių virsti reaktyviais, o tai vaidina svarbų vaidmenį cheminiame ozono sluoksnio, apsaugančio Žemę nuo ultravioletinių Saulės spindulių, nykimo procese.
Tolesnis ozono sluoksnio nykimas prasidėjo, kai Saulė pastarosiomis savaitėmis grįžo į Pietų Ašigalį ir Saulės spinduliai sukėlė cheminių reakcijų, nurodo Pasaulinė meteorologijos organizacija.
Ozono skylė turėtų susitraukti iki normalaus antroje spalio pusėje, kai temperatūra atmosferoje ims kilti.
Pernai tokiu metų laiku mokslininkai su džiaugsmu pranešė, kad skylė susitraukė iki mažiausio dydžio nuo pat jos atradimo. Tam daugiausia įtakos turėjo neįprastos oro sąlygos, o ne pastangos mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, pažymėjo NASA.
Pasaulinė meteorologijos organizacija stebi Žemės ozono sluoksnį kartu su partneriais, kaip Koperniko atmosferos stebėjimo tarnyba, NASA ir Kanados vyriausybės Aplinkos ir klimato kaitos departamentas.
Šiųmetė ozono skylė savo dydžiu primena buvusią 2018 metais.
„Ozono skylės dydis kiekvienais metais smarkiai svyruoja“, – pažymėjo Koperniko atmosferos stebėjimo tarnybos direktorius Vincent'as-Henri Peuchas. Jis paragino ir toliau imtis priemonių įgyvendinti dar 1987 metais pasirašytą tarptautinį Monrealio protokolą, kuriuo draudžiama į aplinką išmesti ozono sluoksnį naikinančių chemikalų. Duomenys „aiškiai rodo ozono skylės mažėjimo tendenciją“ nuo tada, kai buvo įgyvendintas draudimas dėl halokarboninių junginių, nurodo Pasaulinė meteorologinė organizacija.
Tačiau ozono sluoksnis turi potencialo iki 2060 metų grįžti į prieš 1980 metais fiksuotą lygį, nurodoma 2018 metais Pasaulinės meteorologinės organizacijos ir Jungtinių Tautų paskelbtame moksliniame vertinime.