Betelgeizė vis dar turi paslapčių: pasirodo, kad žvaigždė mažesnė nei manyta iki šiol ()
Oriono žvaigždyne matoma Betelgeizė yra viena ryškiausių nakties dangaus žvaigždžių. Ji yra daug kartų masyvesnė už Saulę ir jau artėja prie gyvenimo pabaigos, o astronomiškai netolimoje ateityje sprogs supernova. Visgi kada tai nutiks, kol kas neaišku.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
O naujame tyrime teigiama, kad palaukti reikės dar bent 100 tūkstančių metų. Tyrėjai sumodeliavo žvaigždės šviesio pokyčius, stebėtus pernai ir šiemet. Vienas iš jų galimai kilo dėl žvaigždės pulsavimo – šie duomenys leido įvertinti žvaigždės spindulį bei struktūrą.
Paaiškėjo, kad šiuo metu Betelgeizės branduolyje vyksta helio jungimosi termobranduolinės reakcijos, tad iki sprogimo jai dar gana toli – helis turi susijungti į anglį, vėliau turi formuotis deguonis, neonas ir taip toliau iki geležies.
Apskaičiuotas Betelgeizės spindulys kone trečdaliu mažesnis, nei manyta iki šiol – apie 760 Saulės spindulių, arba trys su puse astronominio vieneto. Padėjus ją į Saulės sistemos centrą, žvaigždės kraštas būtų ties išorine Asteroidų žiedo riba. Žinodami spindulį, astronomai galėjo patikslinti ir atstumą iki žvaigždės – 168 parsekai, arba ketvirčiu mažiau, nei ankstesni įvertinimai.
Šis rezultatas gerai atitinka seniau išmatuotą žvaigždės paralaksą (regimąjį padėties pokytį, Žemei judant aplink Saulę), bet prieštarauja naujesniems radijo bangų matavimams. Tad net ir tokia gerai tyrinėta žvaigždė dar turi paslapčių.
Tyrimo rezultatai arXiv.
