Prie garsiojo „Titaniko“ katastrofos galėjo prisidėti ir gražus gamtos reiškinys (Video) ()
1912 metų balandžio 15 dienos naktį Atlanto vandenyno dangų nutvieskė Šiaurinės pašvaistės – būtent tą naktį, kai nuskendo garsusis laivas „Titanikas“. Naujas tyrimas kelia versiją, kad geomagnetinės audros, kurias lydėjo pašvaistė, sudrumstė laivo navigacines ir komunikacijos sistemas, taip pat apsunkino gelbėjimo veiksmus – dėl ko kilo katastrofa, pražudžiusi daugiau nei 1500 keleivių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Liudininkai regėtus vaizdus toje vietovėje, kurioje ir nuskendo „Titanikas“ apibūdino kaip „šiaurinę pašvaistę“ – o vienas stebėtojas net tiksliai nurodė, kad tą naktį šiaurės pašvaistė buvo itin stipri. Šias aplinkybes išsiaiškino tyrimą atlikusi nepriklausoma orų tyrėja ir fotografė Mila Zinkova – o minėtas tyrimas buvo publikuojamas leidinyje „Weather“.
Šiaurės pašvaistės susiformuoja dėl Saulės audrų, kai Saulė išmeta didžiulius ir greitai skriejančius elektrifikuotų dujų pliūpsnius, kurie skrieja link Žemės. NASA nurodo, kad įkrautos dalelės ir energija susiduria su Žemės atmosfera – kai kurios jų keliauja magnetinių laukų linijomis ir sąveikauja su atmosferos dujomis, dėl ko ima švytėti žalia, raudona, mėlyna ir violetine spalvomis. Šios krūvį turinčios dalelės taip pat gali sutrikdyti elektros ir magnetinius signalus, tokiu būdu sukeldamos virpesius ir trukdžius.
Saulės audra (taip pat vadinama magnetine audra) yra pakankamai galinga – ji tik sukuria pašvaistes, bet ir gali sutrikdyti kompasus ir bevielės komunikacijos sistemas – kaip galbūt nutiko „Titanike“ bei kituose netoliese buvusiuose laivuose. Savo tyrime M.Zinkova teigia, kad laivo katastrofai būtų pakakę net ir mažų trukdžių.
O „Titanikui“ skęstant šiaurės pašvaistė buvo itin gerai matoma. Laivo „Carpathia“, kuris gelbėjo „Titaniko“ keleivius, antrasis pagal rangą pareigūnas Jamesas Bisstetas 1912 metų balandžio 14 dieną laivo žurnale rašė, kad tą naktį Mėnulio nebuvo, tačiau šiaurės pašvaistė iš šiaurinės dalies sklido tarsi mėnulio spinduliai. Įraše, kuris buvo padarytas po dar 5 valandų, J.Bissetas rašė, kad „Carpathia“artėjant prie „Titaniko“ gelbėjimosi laivelių, vis dar buvo matomos žalsvos šviesos.
Išsigelbėjusieji taip pat teigė, kad apie 3 valandą nakties gelbėjimosi laivelių keleiviai regėjo šiaurės pašvaistę. Vienas išsigelbėjusiųjų – Lawrence'as Beesley – rašė, kad per šiaurinį dangų buvo matomi lenkti spinduliai, keliaujantys link Šiautinės žvaigždės.
M.Zinkova aiškina, kad tuo metu, kai Saulės audrų įkrautos dalelės kūrė gražų šviesų pasirodymą, jos galimai trikdė „Titaniko“ kompasą. Vos 0,5 laipsnio nuokrypis būtų pakankamas, kad laivas nukryptų nuo saugaus maršruto ir imtų plaukti link pragaištingo ledkalnio. Anot jos, ši iš pažiūros nereikšminga klaida galėjo lemti susidūrimą su ledkalniu.
Vandenyno lainerio „Baltic“ operatoriai nurodė, kad radijo signalai tą naktį buvo keisti („Baltic“ buvo vienas iš laivų, kurie atsakė į „Titaniko“ pagalbos šauksmą, tačiau pirmiausiai jį gavo „Carpathia“ laivas). Anot M.Zinkovos, SOS signalo netoliese „Titaniko“ buvęs laivas neišgirdo, ir atsakas į šį pagalbos šauksmą taip ir nebuvo duotas.
Ji rašo, kad oficialiame „Titaniko“ nuskendimo pranešime buvo teigiama, kad radijo signalus sudrumstė radijo entuziastų veikla, kuri neva užkišo oro bangas ir užkirto kelią pagalbos signalų keliavimui į kitus netoliese buvusius laivus.
Tačiau tuomet žmonės neturėjo pilno supratimo apie geomagnetinių audrų įtaką jonosferai ir komunikacijai. M.Zinkova mano, kad geomagnetinė audra netoli šiaurinės pašvaistės turėjo neigiamą įtaką tikslių SOS signalų gavimui netoliese buvusiuose laivuose, o prie to prisidėjo ir mėgėjų radijo operatorių veikla.
M.Zinkova rašo, kad jei geomagnetinė audra iš tiesų tuo metu siautė, ji turėjo įtakos kiekvienam tragedijos aspektui – įskaitant navigacijos klaidas, kuriose lėmė susidūrimą su ledkalniu, bei sutrikdytą SOS komunikaciją, dėl kurios gelbėjimo laivai atvyko per vėlai.
Nors „Titanikas“ nuskendo prieš daugiau nei 100 metų, pasakojimai apie pragaištingą kelionę bei tragišką jos pabaigą intriguoja iki pat šiol. Iš „Titaniko“ ištraukti daiktai ir kiti objektai iki pat šiol yra pardavinėjami aukcionuose už pakankamai didelę kainą – pavyzdžiui, pirmos klasės balandžio 14 dienos pietų meniu 2015 metais buvo parduotas už 88 000 dolerių. Išgyvenusio keleivio baterijomis maitinamas žibintuvėlis 2019 metais buvo parduotas už 62 500 dolerių.
Nors paties laivo šlovė neblėsta, jo nuolaužos gana sparčiai yra. Kai tyrinėtojų komanda 2019 metų rugpjūčio mėnesį aplankė „Titaniką“ (po 14 metų pertraukos), jie pamatė, kad laivo dešiniojo borto pusė, kurioje buvo dauguma kajučių, buvo išgraužta galingų vandenyno srovių, metalą ardančių mikrobų ir korozinės druskos.
Parengta pagal „Live Science“.
