Daugeliui vėžys skamba kaip blogiausia galima sveikatos diagnozė, todėl šios pandemijos metu svarbu nepamiršti, jog onkologinės ligos tebėra dažniausių susirgimų ir mirčių atvejų sąrašo viršuje.

Lietuvoje kasmet įvairių formų vėžiu suserga apie 20 tūkst. žmonių, apie 8 tūkst. iš jų dėl piktybinių navikų miršta. Tačiau nors garantuotai išvengti ar išgydyti vėžį dar nėra įmanoma, gydytojai sutaria, kad tam tikra elgsena ir įpročiai gali patikimai sumažinti pavojų susirgti.

Moksliniai tyrimai rodo, kad onkologinės ligos siekia net dinozaurų laikus. Tačiau „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ produktų ir rizikos valdymo skyriaus vadovė Brigita Poškuvienė pranešime spaudai pastebi, kad nors būdų sumažinti vėžio riziką jau yra, nerimas dėl šios šiuolaikinės civilizacijos ligos nemažėja.

„Palyginti, mes turime netgi plačiausią iš visų gyvybės draudimo bendrovių apmokamų kritinių ligų sąrašą, tačiau praktikoje, deja, dažniausiai gyvybės draudimo išmokos yra skiriamos būtent dėl vėžinių susirgimų. Todėl kartojame, kaip svarbu imtis visų įmanomų priemonių apsisaugoti – tiek gydytojų rekomendacijų gyvenimo būdui, tiek finansinės šeimos apsaugos nelaimės atveju“, –akcentuoja B. Poškuvienė.

Vilniaus Universitetinės Ligoninės Santaros Klinikų vyresnysis abdominalinės chirurgijos gydytojas, Vilniaus Universiteto profesorius Tomas Poškus išskiria paprastas ir įrodymais pagrįstas rekomendacijas, kaip sumažinti riziką susirgti vėžiu.

1. Kaitinamas tabakas taip pat pavojingas

Gydytojas pabrėžia, kad bet koks tabako naudojimas didina įvairių vėžio formų – plaučių, burnos, gerklės, gerklų, kasos, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio ir inkstų – pavojų. Todėl nepradėti ar nustoti rūkyti yra vienas svarbiausių veiksmų vėžio prevencijai.

„Nors pakankamai duomenų apie vėžio ryšį su kaitinamu tabaku dar nėra, tačiau jis labai didina kitų mirtinų plaučių ligų pavojų. Apskritai, net jei patys ir nerūkote, tačiau susiduriate su tabako dūmais aplinkoje, jums taip pat didėja plaučių vėžio rizika“, – priduria T. Poškus.

2. Viduržemio jūros dieta patiks ir dietų nemėgstantiems

Profesorius išskiria pagrindines taisykles, kurių laikantis galima sumažinti vėžio pavojų:

• stenkitės, kad pagrindinį maisto racioną sudarytų augalinės kilmės maisto produktai – švieži vaisiai ir daržovės, viso grūdo ir ankštinių produktų turintys patiekalai;
• rinkitės liesesnį maistą ir venkite didelio kaloringumo produktų, įskaitant rafinuotą cukrų ir gyvulinius riebalus;
• mažinkite alkoholio vartojimą – didesniais kiekiais ir reguliariai vartojamas alkoholis siejamas su atitinkamai didesne krūties, storosios žarnos, plaučių, inkstų ir kepenų vėžio rizika;
• venkite perdirbtų mėsos gaminių – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didesnio šių produktų kiekio vartojimas susijęs su didesne vėžio rizika.

„Viduržemio jūros dietos principais besimaitinančios moterys rečiau suserga krūties vėžiu. Šios dietos pagrindą sudaro aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, riešutai, augaliniai maisto produktai, vaisiai ir daržovės, grūdai, ankštiniai produktai. Šioje dietoje gyvulinės kilmės riebalus, pvz. sviestą, pakeičia augalinės kilmės riebalai – alyvuogių aliejus, o raudoną mėsą – žuvies produktai“, - pasakoja gydytojas.

3. Sportui reikia tik 2 % paros laiko

T. Poškus sako, kad išlaikant sveiką kūno svorį, mažinamas daugelio vėžio rūšių pavojus – krūties, prostatos, plaučių, storosios žarnos ir inkstų. Tuo tarpu fizinis aktyvumas siejamas su mažesne krūties ir storosios žarnos vėžio rizika.

„Suaugusiems per savaitę reikėtų skirti apie 150 minučių vidutinio aktyvumo arba 75 minutes intensyviam aerobiniam fiziniam krūviui – tam tinka greitas ėjimas, bėgimas, plaukiojimas. Bent po 30 minučių per dieną reikėtų mankštintis“, - pataria profesorius.

4. Soliariumas nėra geresnė deginimosi alternatyva

Nors saulė Lietuvoje ne tokia kaitri, negalima pamiršti galimos jos žalos – dažniausiai tai odos vėžys. Tačiau T. Poškus primena, kad soliariumai – ne išeitis.

„Soliariumas kenkia ne mažiau, jei ir ne daugiau, nei natūralūs saulės spinduliai. Nors tai aktualiau vasarą ar per atostogas, tačiau būkite pavėsyje vidurdienį, kai saulės spinduliai stipriausi. Nuo saulės spindulių denkite atviras odos vietas, dėvėkite skrybėlę ar skarelę ir tinkamus akinius nuo saulės. Pliaže būtinai naudokite kremus nuo saulės ir nepamirškite iš naujo pasitepti praėjus laikui pagal instrukciją ar išsimaudžius“, – pasakoja gydytojas.

5. Skiepai apsaugos ne tik nuo infekcijų

T. Poškus primena, kad vakcinacija taip pat yra reikalinga priemonė apsisaugoti nuo kai kurių virusinių infekcijų ir jų sukeliamų onkologinių ligų.

„Hepatito B vakcina apsaugo nuo lėtinio hepatito B ir jo pasekmės – kepenų cirozės ir kepenų vėžio. Didesnė rizika užsikrėsti hepatitu B kyla medicinos darbuotojams bei lytiškai aktyviems asmenims, ypač nesaugių lytinių santykių metu. Rekomenduoju pasiskiepyti ir nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) – ši vakcina apsaugo nuo gimdos kaklelio ir kitų lytinių organų, taip pat galvos ir kaklo plokščialąstelinio vėžio. Skiepyti ypač rekomenduojama 11-12 metų amžiaus mergaites, tačiau tai padaryti gali ir visi asmenys tarp 9 ir 45 metų amžiaus“, – sako gydytojas.

6. Rizikingo elgesio pasekmės po vieną nevaikšto

Profesorius priduria, kad net ir pasiskiepijus neatsakingas elgesys gali turėti liūdnų padarinių. Jis pataria vengti nesaugių lytinių santykių – kuo mažiau lytinių partnerių, tuo mažesis pavojus susirgti lytiškai plintančiomis infekcijomis, tokiomis kaip ŽPV ar žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).

„Šiais virusais infekuoti asmenys dažniau serga gimdos kaklelio, išorinių lytinių organų, išangės, gerklės vėžiais. Taip pat būtinai kreipkitės pagalbos į gydytojus, jeigu turite priklausomybę kvaišalams – jums tikrai galima padėti. Ir jokiu būdu nesidalinkite adatomis – taip perduodamas hepatitas B ir C ar ŽIV, kurie gali lemti įvairius vėžinius susirgimus“, – perspėja T. Poškus.

7. Tikrinkitės, kol simptomų dar nejaučiate

Galiausiai, gydytojas primena reguliariai tikrinti savo sveikatą – susirgus kai kuriomis vėžio formomis, simptomų galima ir nejausti, todėl būtina užkirsti tam kelią iš anksto.

„Žmonės, kurie vengia gydytojų, yra kraštutinis pavyzdys, tačiau net ir nevarstant poliklinikos durų kas mėnesį kai kuriuos patikrinimus galima atlikti patiems. Patys namie galite apžiūrėti savo odą, atlikti krūtų apčiuopą ar pastebėti ankstyvus kūno veiklos pasikeitimus, kai jie yra dar nedideli, o gydymas būtų nesudėtingas“, – teigia profesorius.

T. Poškus pabrėžia, kad pas gydytoją apsilankyti jau būtina, jei pastebėjote:

• kietus darinius krūtyje ar kitoje kūno vietoje;
• odos pokyčius (spalvos patamsėjimas, paraudimas, niežulys, padidėjęs plaukuotumas, gelsva odos ir akių spalva, pasikeitusi apgamo ar karpos išvaizda);
• baltus plotelius burnoje ar ant liežuvio, negyjančias žaizdeles ar opeles (burnoje, lytiniuose organuose, ant odos);
• tuštinimosi ar šlapinimosi pasikeitimus (naujai atsiradęs viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, sunkumas šlapinantis, kraujas su išmatomis ar šlapimu, dažnesnis negu įprastai šlapinimasis, neįprastos išskyros);
• virškinimo sutrikimus ar sunkumą ryjant, nepaaiškinamą svorio kritimą;
• karščiavimą, nuovargį, nenuilstantį kosulį ar kitą skausmą.

„Be to šiuo metu Lietuvoje veikia trys nacionalinės ankstyvosios diagnostikos programos: storosios žarnos vėžio, skirta žmonėms tarp 50 ir 75 metų; gimdos kaklelio vėžio, skirta moterims nuo 25 iki 59 metų, ir krūties vėžio, skirta moterims nuo 50 iki 69 metų.

Visos šios patikros programos yra nemokamos, o jų pagalba nustatoma daugiau ankstesnių stadijų vėžio ir ikivėžinių susirgimų, kuriuos tinkamai gydant galima visiškai pagydyti ir vėžio netgi išvengti. Todėl labai skatinu naudotis proga ir dalyvauti šiose programose. Juk visi norime būti sveiki ir patys galime prie to prisidėti“, – skatina gydytojas T. Poškus.

Komentarai ()