Ką tai reiškia? Visatos ir žmogaus smegenų struktūra yra neįtikėtinai panašios (9)
Mūsų visata yra tiesiog neįsivaizduojamo dydžio. Mūsų galaktika yra tik labai maža jos dalelė. Tokių dalelių visatoje yra labai daug ir jos yra susijusios vadinamuoju kosminiu voratinkliu. Tai mokslininkai žino jau seniai, tačiau keisčiausia tai, kad tokia visatos architektūra nėra unikali - kiekvienas žmogus tokią nešiojasi galvoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tiesą sakant, panašumų tarp kosmoso ir žmogaus smegenų ieškoma dar nuo Renesanso laikų. Ir jų iš tikrųjų yra, bent jau vizualiai. Dabar du Italijos mokslininkai - astrofizikas ir neurochirurgas - nusprendė į tuos panašumus pažiūrėti atidžiau. Neuronai ir galaktikos yra panašūs vizualiai, tačiau mastelis ir, žinoma, struktūra skiriasi. Tačiau mokslininkai teigia, kad tas ryšys nėra tik vizualus. Gali būti, kad neuronus ir kosminį voratinklį formavo tie patys principai.
Vidutinės smegenys turi apie 69 milijardus neuronų. Jie tarpusavyje yra susiję ir keičiasi informacija. Kiek visatoje yra galaktikų, niekas nežino - anksčiau buvo spėjama, kad apie 100 milijardų, dabar manoma, kad bent 20 kartų daugiau. Apie 77 % smegenų masės sudaro vanduo, apie 70 % visatos sudaro tamsioji energija.
Tačiau panašumai nėra tik paviršiniai. Mokslininkai pasitelkė matematinį visatos struktūros apskaičiavimo modelį, kad pažvelgtų, ar neuronai smegenyse pasiskirsto panašiai kaip galaktikos visatoje. 1-100 mikronų skalė smegenyse atitinka 5-500 šviesmečių skalę visatoje. Ir taip, nors atrodo, kad ir neuronų ryšiai ir kosminis voratinklis kuriasi kone atsitiktinai, atrodo, kad tiek mūsų smegenys, tiek visata, buvo sukurta pagal tas pačias taisykles.
Tai yra pirmas toks tyrimas, kuomet visatos tyrimo modeliai yra pritaikyti įžvalgoms apie smegenis kurti. Ir tai tikrai yra įdomu, nors mokslininkai ragina nepamesti galvos - visatos savo galvose tikrai nenešiojate ir pati visata nėra tik kieno nors smegenys.
Kita vertus, tai yra geras pavyzdys to, kad mokslininkai kartais domisi ir su jų tiesiogine tyrimų kryptimi nesusijusiomis temomis. Kosmologiniai metodai neuromoksle tikriausiai neprigys, bet 21-ojo amžiaus filosofai galės gerai pagalvoti, kodėl kaip yra galvoje, taip yra ir visatoje.