Kai Visata buvo jaunesnė, joje buvo mažiau cheminių elementų, sunkesnių už helį – astronomai juos visus vadina „metalais“. Žvaigždės savo chemine sudėtimi atspindi dujas, iš kurių formavosi, taigi senesnės žvaigždės turi mažiau metalų, nei jaunesnės.

Pagal metalingumą – įprastai jis apibrėžiamas kaip geležies ir vandenilio gausos santykis, lyginant su Saule – žvaigždės skirstomos į tris populiacijas. I populiacijai priklauso žvaigždės, turinčios bent dešimtadalį tiek geležies, kiek Saulė, II populiacijai – turinčios mažiau, o III – išvis neturinčios metalų.

Paukščių Take žvaigždės formuojasi daugiausiai diske, spiralinėse vijose ir ten esančiuose molekuliniuose debesyse, taigi jauniausios – metalingiausios – žvaigždės randamos arčiausiai disko plokštumos. Laikui bėgant, gravitacinės sąveikos išdarko žvaigždžių orbitas ir jos nuo plokštumos nutolsta, suformuodamos storąjį diską.

Dar senesnės ir mažiau metalingos yra halo žvaigždės, kurios greičiausiai susiformavo besiformuojant pačiai Galaktikai. Naujame tyrime, nagrinėdami kelių šimtų ypatingai žemo metalingumo žvaigždžių duomenis, mokslininkai atrado kelias su netikėtomis orbitomis.

Pagal metalingumą šios žvaigždės panašios į halo nares – geležies jose yra mažiau nei viena tūkstantoji Saulės vertės. Tačiau jų orbitos yra beveik apskritiminės ir nenutolsta toli nuo Galaktikos disko plokštumos. Taip įprastai juda gerokai jaunesnės ir metalingesnės žvaigždės. Šių žvaigždžių nėra daug – tik apie 50, bet tai sudaro net 11% nagrinėtos populiacijos. Žemiausio metalingumo žvaigždė iš šios grupės turi mažiau nei vieną 20000-ąją Saulės geležies gausos dalį.

Tyrėjų teigimu, jie aptiko mažiausiai metalingas storojo disko žvaigždes – kitaip tariant, tai yra žvaigždės, gimusios tik pradėjus formuotis Paukščių Tako diskui.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Konstanta.lt

Komentarai ()