Pirmasis vaistas nuo ŽIV padėdavo net tiems, kurie jau buvo priartėję prie pat mirties slenksčio. Deja, ėmus jį skirti vis naujiems pacientams, gydytojų entuziazmas pamažu blėso – stebuklo nebeįvykdavo, kitaip sakant, vaistas po kurio laiko nustojo veiksmingumo.

Netruko paaiškėti, kad vaistas puikiai įveikdavo virusą, bet pastarasis jį pranoko – įgijo atsparumą. Dėl savaiminės viruso genetinės medžiagos mutacijos vaistas nebeatliko savo funkcijos, todėl mutavę virusai galėjo gausiai daugintis ir pacientai, nors buvo gydomi, atkrisdavo.

Turėjo praeiti net dešimt metų, kol mokslininkai atrado net ir mutuojantį virusą įveikiančius gydymo metodus.

Ar toks likimas gali ištikti ir vakciną nuo COVID-19? Ar gali būti, kad po pirminių bandymų saugia ir efektyvia pripažinta vakcina taps neveiksminga, nes virusas pasikeis?

Evoliucinius procesus besiaiškinantys mikrobiologai, tyrinėję paukščių virusą, ilgainiui tapusį atspariu dviem skirtingoms vakcinoms, puikiai žino, kad toks finalas, deja, galimas. Jie taip pat numano, kaip jo išvengti. Taigi, COVID-19 vakcinos gali nepasiteisinti, bet tiktai ne tuo atveju, jeigu pasižymės tam tikromis savybėmis, rašoma portale sciencealert.com.

Virusai tampa atsparūs vakcinoms

Iš esmės žmonijai pasisekė: daugelis žmonėms skirtų vakcinų netapo bergždžios dėl mikrobų evoliucijos.

Pavyzdžiui, raupų virusą išnaikinti pavyko, nes jis nesugebėjo pakisti taip, kad taptų atsparus raupų vakcinai. Lygiai kaip ir neatsirado tokios tymų viruso versijos, kurį įveiktų tymų vakcinos sukuriamą imunitetą.

Vis dėlto yra viena išimtis. Bakterijos, sukeliančios pneumoniją (plaučių uždegimą), sugebėjo įgyti atsparumą vakcinai. Vakciną tobulinti ir nuolatos keisti pasirodė brangu, be to, tai atima daug laiko: nuo pirmojo atsparių bakterijų padermių pasirodymo iki naujos vakcinos licencijavimo praėjo net septyneri metai.

Daugiau atvejų, kai žmonėms skirtos vakcinos tampa neveiksmingos, kol kas nepasitaikė, bet yra pagrindo manyti, kad virusai, bakterijos ir parazitai gali keistis ir tikrai keičiasi reaguodami į vakcinaciją. Kartkartėmis, deja, tenka užfiksuoti ypatingai mutavusių hepatitą B ir kokliušą sukeliančių bakterijų versijų, gebančių įveikti vakcinos sugeneruotą imunitetą.

Nuo tokių ligų kaip maliarija, tripanosomozė, gripas ir AIDS apsaugančias vakcinas išrasti ypač suku arba tiesiog neįmanoma, nes tas ligas sukeliantys mikrobai mutuoja ypač greitai. Beje, dėl virusų mutavimo neveiksnios tampa ne tik žmonėms, bet ir gyvuliams skirtos vakcinos.

Tikėtini scenarijai

Jeigu reaguodamas į COVID-19 vakciną virusas SARS-CoV-2 ims mutuoti, jis pradės keistis kuria nors viena iš galimų krypčių.

Labiausiai tikėtina, kad tai, kas su juo vyks, bus panašu į gripo virusui būdingus procesus.

Imunitetas išlieka tol, kol antikūnai arba imuninės ląstelės geba prisišlieti prie viruso paviršiuje esančių molekulių. Jei tos viruso paviršiuje esančios molekulės mutuodamos pakinta, antikūnai nebegali prie jų taip stipriai prisitvirtinti, todėl virusui atsiranda galimybė ištrūkti.

Kadangi vyksta šis procesas, kiekvienais metais tenka pakoreguoti gripo vakciną. Jei toks kitimas bus būdingas ir koronavirusui, vakciną nuo COVID teks dažnokai keisti.

Mutavimo procesai, aišku, gali įgauti ir kitą kryptį. Tarkim, žmogaus sveikatos požiūriu būtų kur kas geriau, jei virusas pereitų į tam tikrą slaptumo režimą, pavyzdžiui, imtų daugintis lėtai arba nulystų į organus, kuriuos imunitetas saugo ne taip aktyviai.

Šiuo keliu yra pasukę galybė patogenų, sukeliančių beveik nepastebimas lėtines infekcijas. Jie neaptinkami todėl, kad nesukelia akivaizdžių ligų.

Grėsmė gerokai padidėtų, jeigu mutavęs virusas pradėtų daugintis taip sparčiai, kad vakcina nespėtų sugeneruoti imuniteto.

Pagal dar vieną įmanomą scenarijų, virusas galėtų atakuoti imuninę sistemą ir gerokai susilpninti vakcinos sugeneruotą imunitetą.

Daugybė mikrobų žmogaus organizme išgyvena dėl išskirtinio savo sugebėjimo sutrikdyti imuninę sistemą. Jei SARS-CoV-2 taps pajėgus bent iš dalies susilpninti žmogaus imunitetą, COVID vakcina gali tapti net palanki mutavusioms ir dar efektyviau imunitetą silpninančioms viruso versijoms.

Mutavusius patogenus nukenksminančios vakcinos

Dar iki COVID pasirodymo, mokslininkai tyrinėjo vakcinas, pakeitusias tas, kurių veiksmingumas, mutavus patogenui, sumažėdavo.

Vakcinoms, kurios išlieka veiksmingos ir tada, kai patogenas mutuoja, kaip paaiškėjo, yra būdingi trys ypatumai.

Visų pirma, jos ypač efektyviai užkerta kelią virusų dauginimuisi ir taip panaikina virusų perdavimo tikimybę. Kai virusai nesidaugina ir nepersiduoda, jie, savaime suprantama, ir nemutuoja.

Antra, mutavusius patogenus įveikiančios vakcinos paskatina tokią imuninę reakciją, kuriai vykstant vienu metu atakuojamos kelios skirtingos mikrobo sritys. Viena viruso sritis mutuoja gana lengvai ir jai nesunku išvengti imuninio atsako. Tačiau kai iškart atakuojamos kelios sritys, imuninio atsako pavyktų išvengti tik tada, jei vienu metu mutuotų kelios sritys, o tai beveik neįmanoma.

Kad taip yra, pavyko įsitikinti atliekant bandymus su SARS-CoV-2. Kaip teko pastebėti, virusas sparčiai įgijo atsparumą vieną sritį atakuojantiems antikūnams, tačiau netapo atsparus skirtingiems antikūnams, atakuojantiems skirtingas sritis.

Trečia, mutavimą atlaikančios vakcinos saugo nuo visų įmanomų padermių, todėl nė viena iš jų negali tapti pakaitine.

Ar vakcina nuo COVID pasiteisins, jei virusas mutuos?

Šiuo metu testuojama maždaug 200 potencialių COVID vakcinų ir dar tikrai per anksti spręsti, kiek iš jų pasižymės pirmiau išvardytomis ypatybėmis, būdingomis net nuo mutavusių patogenų apsaugančioms vakcinoms.

Laimei, kad tai sužinotume, nereikės laukti, kol nuvils licencijuota vakcina, tačiau papildomų pastangų atliekant tyrimus tikrai prireiks.

Tirdami tepinėlius, paimtus iš eksperimentinės vakcinos dozę gavusių žmonių, mokslininkai gali išsiaiškinti viruso nusilpimo laipsnį. Analizuojant bet kurio paskiepyto žmogaus organizme tarpstančio viruso genomą, kartais pavyksta pastebėti prasidėjusį mutavusios versijos suaktyvėjimą. Dabar, tiriant paskiepytų žmonių kraujo mėginius, nustatinėjama, keik viruso sričių nuslopinama vykstant vakcinos sukeltai imuninei reakcijai.

Pasauliui būtina COVID vakcina. Akivaizdu, kad bus tobulinami tie preparatai, kurie pasirodys perspektyvūs. Tikrai gali būti, kad iš tų, kurie testuojami dabar, tokių bus nemažai.

Paaiškėjus, kad vakcina tebuvo laikinas sprendimas, žmonės vėl taptų pažeidžiami, o naujai vakcinai sukurti prireiktų pinigų ir laiko. Jei mutavęs virusas taptų atsparus iš karto kelioms vakcinoms, būtų galima manyti, kad nepasiteisinusios vakcinos panaikino kitų vakcinų veiksmingumą.

Šiandien jau veisiasi insekticidams atsparūs uodai ir augalų kenkėjai, želia herbicidais neišnaikinamos piktžolės. Tenka susidurti ir su atsparumo antibiotikams krize. Būtina pasistengti, kad tokios istorijos nesikartotų.

Komentarai ()