XXI amžiaus žudikas – metabolinis sindromas. Gali būti, kad apie šį sindromą nė negirdėjote, nors patys jį turite. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, gydytoja endokrinologė Lina Zabulienė laidoje „Sveiki! su gydytoju V. Morozovu“ papasakojo, kaip jį atpažinti ir kas gresia, jei jo negydysime.

– Tai kas tas metabolinis sindromas? Tarptautinėje klasifikacijoje tokios diagnozės dar nėra?

– Taip. Metabolinis sindromas yra tam tikrų būklių kompleksas. Jei svoris yra per didelis, juosmens apimtis plati, didelis gliukozės kiekis net nevalgius, pakitę cholesterolio rodikliai, didelė tikimybė, kad bus nustatytas metabolinis sindromas.

– Ir dar kraujospūdis.

– Padidėjęs kraujospūdis – be abejonės. Jei žmogus turi bent vieną iš šių pakitusių rodiklių, tikimybė, kad jam kažkada atsiras metabolinis sindromas, yra. Visgi ta tikimybė daug mažesnė nei tada, jei žmogus giminėje jau yra artimųjų, kurie serga metaboliniu sindromu. Medžiagų apykaitos pokyčiai ir metabolinis sindromas sukelia labai daug papildomų ligų.

– Kuo jos pasireiškia?

– Gali atsirasti cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, atsparumas insulinui. Taip pat tai sukelia didesnę riziką išsivystyti bet kurios srities vėžiui, gali sukelti menstruacijų sutrikimus, odos pajuodavimus, kai alkūnės, pažastys tampa juodos, tarsi nenuplautos, pirštai juodi. Tai vienas iš atsparumo insulinui požymių.

– Ir visa tai vėliau gresia insultu, infarktu ir ankstyva mirtimi, nuo ko lietuviai dažniausiai ir miršta?

– Taip. Iš tiesų pasekmės tokios, kuriomis žmonės dažnai netiki, kad jos gali įvykti, ir nesiima jokių prevencijos priemonių. Miokardo infarktas, insultas, taip pat inkstų nepakankamumas, kuris gali atsirasti dėl negydomos ilgai užsitęsusios arterinės hipertenzijos. Pats nutukimas yra pavojinga būklė.

– Kalbant apie žalingus įpročius ir stresą, mažą judrumą, didelį kalorijų kiekį, gyvenimo tempas, greitis – kas iš jų daro didžiausią įtaką atsirasti metaboliniam sindromui? O galbūt kažkas kitas?

– Viena iš pagrindinių priežasčių yra genetika. Jei šeimoje yra žmonių, kurie serga viena iš minėtų ligų, tikimybė, kad atsiras metabolinis sindromas, yra nemaža.

– Bet tai tik polinkis, ne nuosprendis.

– Tikrai ne nuosprendis. Jei mityba bus nesubalansuota, joje bus labai daug riebalų, angliavandenių, tai gali turėti įtakos. Jei nejudėsime, patirsime daug streso, neišsimiegosime, bendra sveikatos būklė bus bloga, tikimybė, kad atsiras metabolinis sindromas, yra labai didelė. Gyvenimo būdas turi didžiulę įtaką metaboliniam sindromui. Ir atsparumas insulinui.

– Kas turėtų sunerimti, nekalbant jau apie tuos žmones, kurie šeimoje turi tokių atvejų?

– Tie, kurie turi nutukimą yra pirmieji taikinyje. Jei žmogus turi antsvorio, jam reikia atlikti tyrimus ir žiūrėti, ar neturi metabolinio sindromo padarinių. Tada turi tartis su gydytoju, ką jam daryti – ar gyventi taip, kaip gyveno, ar kažką keisti.

– Ar čia užtektų šeimos gydytojo, ar reikėtų specialisto, pavyzdžiui, endokrinologo, dietologo, kad jis sudarytų mitybos planą?

– Tikiu, kad šeimos gydytojas yra tas žmogus, kuris gali žmogų nukreipti teisinga linkme. Ir jei mato, kad to nepakanka, tada jau reikia nukreipti pas specialistus.

– Atlikome tyrimus, suradome vienokius ar kitokius pakitimus. Kas toliau? Skirsime kokį medikamentinį gydymą?

– Pokyčiai prasideda viduje. Žmogus turi turėti tikslą pasikeisti, tik nuo to viskas prasideda. Gydytojo noro, kad pacientas būtų sveikas, nepakanka. Kai ateina pacientas, visada paklausiu, ką jis valgo, kaip matuoja cukrų, koks kraujospūdis. Atėjus su duomenimis, pačiam pacientui kartais iškart paaiškėja situacija. Be jų žmogus pasakos viską iš atminties, o tai nebūtinai tiksliai apibūdins situaciją. Šeimos gydytojas yra tas, kuriam turi atverti sielą ir pasakyti, ko nori ir ką gali. Nes yra pacientų, kurie neturi pakankamai finansų valgyti vienokį ar kitokį maistą, eiti į sporto klubus, bet tikrai yra ir kitų galimybių, visada galima išeiti pasivaikščioti, pajudėti.

– Užtenka net į parduotuvę nueiti pėstute. Bet vėl kalbame apie tai, kad reikia judėti, žiūrėti, ką valgome, deginti kalorijas, koreguoti svorį. O kodėl svarbu yra gerai miegoti?

– Miegas yra susijęs su medžiagų apykaita ir hormonais. Miego metu pailsime. Jei jaunas žmogus turi trumpus nemigos epizodus, kraujyje padidėja kortizolio kiekis, dėl to ryte labai norisi valgyti. Medžiagų apykaita naktį miega, o kortizolis skatina gaminti gliukozės kiekį. Ryte, po nemigos nakties, atsikeliame su dideliu gliukozės kiekiu, bet vis tiek norime valgyti. Lėtinis stresas trikdo ne tik medžiagų apykaitą, bet taip pat mažina augimo hormoną, kuris gaminasi miego metu. Mažėja kiti hormonai, kurie atsakingi už normalią, gerą medžiagų apykaitą. Miegas yra vienas pagrindinių faktorių, atsakingų už stabilų svorį. Pilvas susijęs ne tik su maistu ir sportu, bet ir miegu. Svorio augimas juosmens srityje dažniausiai susijęs su kortizoliu – stresu ir miegu. <...> Svorį mesti reikia labai palengva, po truputį ir stengtis, kad jis vėl nepriaugtų.

– Tai svoris ir miegas yra pagrindiniai receptai?

– Ir mitybos reguliavimas. Labai svarbu apskaičiuoti, kiek suvalgome. Jei suvalgome per daug kalorijų ir jų neišnaudojame, tai savaime aišku, kad jos atsisės kažkur ten, kur mums jų nereikia.

– Kada reikia imtis gyvensenos korekcijos, o kada jau medikamentinės pagalbos?

– Situaciją, kada reikia pagalbos, tikrai įvertina gydytojas. Jei gliukozės kiekis kyla ir žmogui nustatomas diabetas, reikia skirti vaistus. Juos galima skirti ir prieš diabetinei būklei. Taip pat skiriami vaistai dėl padidėjusio kraujospūdžio, lipidų kiekio.

– Ir kaip visą laiką, gal turite kokių palinkėjimų žiūrovams?

– Būkite sveiki, draugaukite su savo šeimos gydytoju ir pasirinkite geriausią sprendimą pagerinti savo sveikatą.

Komentarai ()